Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis-5
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“, finansuojant Lietuvos kultūros tarybai, tęsia jau aštuntus metus vystomą Interaktyvų Lietuvos architektūros žemėlapį archmap.lt, kuriame pristatomi šių dienų kūrėjų darbai: 2018 m. planuojama papildyti informacija apie naujus architektūros objektus, architektūrinius konkursus. Kartu reaguojama į itin ryškų architektūros kritikos stygių – 2018 m. bus tęsiamas profesionalios architektūros kritikos straipsnių ciklas apie naujai pastatytas ir rekonstruotas regionines bibliotekas, kurį kuruos miesto sociologė dr. Dalia Čiupailaitė. 2018 m. tyrinėjamos 5 Lietuvos bibliotekos: Anykščių, Birštono, Druskininkų, Pagėgių, Plungės.
Projektą finansuoja:
Projektą finansuoja:
Virtualaus Lietuvos architektūros muziejus bus plečiamas ir 2018 m.
Lietuvos kultūros taryba demonstruoja nuoseklumą savo veikloje: jau aštuntus metus iš eilės finansuojamas Kūrybinių industrijų parko "Architektrūos centras" projektas „Virtualaus Lietuvos architektūros muziejus-5“ (archmuziejus.lt).
Virtualaus muziejaus tikslas – skaitmeninėje formoje kaupti, sisteminti ir išsaugoti ateities kartoms svarbų šalies architektūros palikimą, kuris iki šiol lieka privačiose rankose ar net naikinamas. Lygiagrečiai kaupiami šiandien kuriančių architektų darbai, atsiliepimai, nuomonės, kurie – skaitmeniniame pavidale – taip pat perkeliami į virtualią erdvę ir pristatomi plačiai auditorijai.
Eksponatų skaitmeninimas – pagrindinė VAM priemonė, įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir uždavinius. Tačiau tuo neapsiribojama – nuo 2013 m. tęsiamas filmuotų interviu ciklas. Kalbinami žymūs šalies architektai pokalbio metu atskleidžia nežinotas, pamirštas detales, pristato platų savo laikmečio architektūrinės, kultūrinės terpės paveikslą. Jų mintys, prisiminimai, refleksijos apie to meto sociokultūrinį gyvenimą, kūrybinę aplinką ir profesinius iššūkius – taip pat reikšminga, nors ir verbalinė, architektūros paveldo dalis. 2018 m. planuojama kalbinti nepriklausomos Lietuvos periodo architektūros ekspertą, leidėją Audrį Karalių, kurio įžvalgos gali padėti mums visiems susivokti šių dienų architektūroje, išskirti iškilesnius objektus, vertus likti ateities kartoms.
Tad VAM eksponatų skaitmeninė forma įvairi: nuo paveikslo iki garso ar vaizdo įrašo. Šiandienos architektūra, tai, ką paliekame ateinančioms kartoms – taip pat dalis šio palikimo. Taip būtų užtikrintas profesionalaus meno – architektūros – prieinamumas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Bus tęsiamas darbas privačiuose architektų archyvuose. 2018 m. bus dirbama su klaipėdiečio architekto Petro Lapės, suprojektavusio restoraną „Neptūnas“ Klaipėdoje (1968), Lietuvos jūrų muziejų ir akvariumą (su architekte L. Šliogeriene, 1979), Klaipėdos delfinariumą (1994) ir kitus žymius objektus. Su jo archyvu dirbs klaipėdietis architektas, Vilniaus dailės akademijos Urbanistikos, architektūros ir dizaino instituto (UADI) mokslo darbuotojas ir Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dėstytojas V. Dapkevičius.
Taip pat bus atrinkti ir nuskenuoti žymaus nepriklausomos Lietuvos periodo architekto Algimanto Kančo darbai, tarp kurių: Šv. Kazimiero bažnyčia Kaune (1997), Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčia ir parapijos namai (1999), gyvenamasis kvartalas „Fredos miestelis“ (bendraautoriai archit. L. Kazakevičiūtė, L. Savickas, M. Preisas, 2004), Kauno dramos teatro rekonstrukcija (2004), Prekybos ir pramogų centras Akropolis Kaune (bendraautoriai archit. G. Jurevičiaus studija, 2007) ir kt. Su jo archyvu dirbs jo žmona, architektūros istorinė J. Kančienė.
Taip pat bus plečiama nuo 2015 m. suaktyvinta mokslinė- tiriamoji veikla tinklapyje, kuri pritraukia daugiau skaitytojų. Publikacijų skilčiai bus parengti aštuoni architektūros kritiniai bei tiriamieji, apžvalginiai straipsniai.Ankstesniais metais kuruojant M. Šiupšinskui, J. Dūdėnui ir kitiems, sudalyvavo įvairių kartų ir specialybių autoriai: V. Janušauskaitė, V. J. Dičius, D. Čiupailaitė ir kt. 2018 m. planuojama papildyti naujais analitiniais, apžvalginiais straipsniais, kuriuose būtų gilinamasi į Genius loci fenomeną. Skiltį kuruos Kultūros paveldo komisijos darbuotojas, VGTU doktorantas G. Oržikauskas.
Projektą finansuoja:
Architektūros kritika: Lietuvos bibliotekos
Kūrybinių industrijų parkas "Architektūros centras", iš dalies remiant Lietuvos kultūros tarybai ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, inicijuoja profesionalios architektūros kritikos straipsnių ciklą apie naujai pastatytas ir rekonstruotas šalies regionines bibliotekas, kurį kuruos miesto sociologė dr. Dalia Čiupailaitė. Straipsniai bus publikuojami jau šeštus metus vystomame interaktyviame tinklalapyje apie šiuolaikinę Lietuvos architektūrą - archmap.lt.
Bus parengtas straipsnių ciklas apie bibliotekas, nes bibliotekos miesteliuose turėtų tapti centrinėmis viešosiomis erdvėmis, kultūros centrais ir žinių kūrimo erdvėmis. Pasak T. S. Elioto, "pats bibliotekų egzistavimas suteikia geriausią įrodymą, jog dar galime turėti vilties dėl žmogaus ateities". Bibliotekoms skiriama svarba ir valstybiniu mastu: 2016 buvo paskelbti bibliotekų metais. 2002 m. rugsėjo 17 d. LR Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta Lietuvos bibliotekų modernizavimo programa. XXI a. bibliotekos vaidmuo miestuose kinta, kartu kinta ir požiūris į jų architektūrą, paslaugas, erdvės pobūdį, bibliotekų lankytojų poreikius. Architektūra vaidina reikšmingą vaidmenį bibliotekos kaip socialinės institucijos veikime. Kaip architektūra veikia, kaip atnaujintos bibliotekos įsilieja į bendruomenių, miestelių, kuriuose pastatytos gyvenimą, kaip architektūra atitinka jai keliamus holistinius iššūkius: būti kontekstualia, daugiaprasme, daugiasluoksne, patogia ir reaguojančia į kintančius visuomenės poreikius, leidžia suprasti architektūros kritika, skatinanti kokybiškos architektūros poreikį.
2017 m. planuojama tyrinėti Utenos A. ir M. Miškinių, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Zarasų rajono savivaldybės, Plungės rajono viešąsias bibliotekas.
Straipsnių autoriai: Dalia Čiupailaitė, Matas Šiupšinskas, Justinas Dūdėnas.
Bus parengtas straipsnių ciklas apie bibliotekas, nes bibliotekos miesteliuose turėtų tapti centrinėmis viešosiomis erdvėmis, kultūros centrais ir žinių kūrimo erdvėmis. Pasak T. S. Elioto, "pats bibliotekų egzistavimas suteikia geriausią įrodymą, jog dar galime turėti vilties dėl žmogaus ateities". Bibliotekoms skiriama svarba ir valstybiniu mastu: 2016 buvo paskelbti bibliotekų metais. 2002 m. rugsėjo 17 d. LR Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta Lietuvos bibliotekų modernizavimo programa. XXI a. bibliotekos vaidmuo miestuose kinta, kartu kinta ir požiūris į jų architektūrą, paslaugas, erdvės pobūdį, bibliotekų lankytojų poreikius. Architektūra vaidina reikšmingą vaidmenį bibliotekos kaip socialinės institucijos veikime. Kaip architektūra veikia, kaip atnaujintos bibliotekos įsilieja į bendruomenių, miestelių, kuriuose pastatytos gyvenimą, kaip architektūra atitinka jai keliamus holistinius iššūkius: būti kontekstualia, daugiaprasme, daugiasluoksne, patogia ir reaguojančia į kintančius visuomenės poreikius, leidžia suprasti architektūros kritika, skatinanti kokybiškos architektūros poreikį.
2017 m. planuojama tyrinėti Utenos A. ir M. Miškinių, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Zarasų rajono savivaldybės, Plungės rajono viešąsias bibliotekas.
Straipsnių autoriai: Dalia Čiupailaitė, Matas Šiupšinskas, Justinas Dūdėnas.
Virtualus architektūros muziejus pildysis ir 2017 metais
Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pasitiki septintus metus pildomu Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ pildomu Virtualiu architektūros muziejumi (www.archmuziejus.lt)
Tikslas – skaitmeninėje formoje kaupti, sisteminti ir išsaugoti ateities kartoms svarbų šalies architektūros palikimą, kad turima informacija galėtų naudotis visi architektūra besidomintys žmonės (tiek Lietuvos, tiek užsienio), su žymiais Lietuvos architektais būtų supažindinti visi, besidomintys architektūros tema.
Eksponatų skaitmeninimas – pagrindinė VAM priemonė, įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir uždavinius. Tačiau tuo neapsiribojama – nuo 2013 m. tęsiamas filmuotų interviu ciklas. Kalbinami žymūs šalies architektai pokalbio metu atskleidžia nežinotas, pamirštas detales, pristato platų savo laikmečio architektūrinės, kultūrinės terpės paveikslą. Jų mintys, prisiminimai, refleksijos apie to meto sociokultūrinį gyvenimą, kūrybinę aplinką ir profesinius iššūkius – taip pat reikšminga, nors ir verbalinė, architektūros paveldo dalis.
Tikslui pasiekti įgyvendinami uždaviniai:
1) toliau tyrinėti privačius archyvus ir pagal vieningą Virtualaus architektūros muziejaus fondų sistemą kaupti nepriklausomos Lietuvos ar ankstyvesnių laikotarpių medžiagą, ją skaitmeninti ir įkelti į Virtualaus architektūros muziejaus tinklapį; parengti interviu su žymiais architektais, sukūrusiais eilę raiškių, kokybiškų pastatų: Gražina Janulyte- Bernotiene, Gintautu Natkevičiumi bei Asta ir Gintaru Prikockiais;
2) parengti ir publikuoti iki 10 tiriamųjų, apžvalginių, kritinių straipsnių;
3) tobulinti tinklapį programiškai;
4) viešinti informaciją, susijusią su Virtualiu architektūros muziejumi.
R. Krištapavičiaus iliustr.
Tikslas – skaitmeninėje formoje kaupti, sisteminti ir išsaugoti ateities kartoms svarbų šalies architektūros palikimą, kad turima informacija galėtų naudotis visi architektūra besidomintys žmonės (tiek Lietuvos, tiek užsienio), su žymiais Lietuvos architektais būtų supažindinti visi, besidomintys architektūros tema.
Eksponatų skaitmeninimas – pagrindinė VAM priemonė, įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir uždavinius. Tačiau tuo neapsiribojama – nuo 2013 m. tęsiamas filmuotų interviu ciklas. Kalbinami žymūs šalies architektai pokalbio metu atskleidžia nežinotas, pamirštas detales, pristato platų savo laikmečio architektūrinės, kultūrinės terpės paveikslą. Jų mintys, prisiminimai, refleksijos apie to meto sociokultūrinį gyvenimą, kūrybinę aplinką ir profesinius iššūkius – taip pat reikšminga, nors ir verbalinė, architektūros paveldo dalis.
Tikslui pasiekti įgyvendinami uždaviniai:
1) toliau tyrinėti privačius archyvus ir pagal vieningą Virtualaus architektūros muziejaus fondų sistemą kaupti nepriklausomos Lietuvos ar ankstyvesnių laikotarpių medžiagą, ją skaitmeninti ir įkelti į Virtualaus architektūros muziejaus tinklapį; parengti interviu su žymiais architektais, sukūrusiais eilę raiškių, kokybiškų pastatų: Gražina Janulyte- Bernotiene, Gintautu Natkevičiumi bei Asta ir Gintaru Prikockiais;
2) parengti ir publikuoti iki 10 tiriamųjų, apžvalginių, kritinių straipsnių;
3) tobulinti tinklapį programiškai;
4) viešinti informaciją, susijusią su Virtualiu architektūros muziejumi.
R. Krištapavičiaus iliustr.
Paroda „Architektūra arti mūsų“ 2017 m. atkeliauja į centrinę ir pietų Lietuvą
Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ sukurta keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“ kviečia susimąstyti, ar gali kokybiška architektūra gimti atsitiktinai? Ji – įdėmus žvilgsnis į šiandienės Lietuvos architektūros klodus, slypinčius už didžiųjų miestų ribų. Ši paroda skirta šalies regionams – 36 eksponatai rodo per pastaruosius kelis dešimtmečius įvairiose Lietuvos savivaldybėse sukurtą kokybišką architektūrą.
Paroda „Architektūra arti mūsų“ 2017 m. lankysis penkiuose vidurio ir pietų Lietuvos miestuose ir miesteliuose: Elektrėnuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Prienuose, o finišuos Marijampolėje. Šiais metais paroda startuoja nuo Elektrėnų – jau balandžio 27 d. 17 val. visus kviečiame į Elektrėnų kultūros centrą (Draugystės g. 2, Elektrėnai).
Paroda įdomi plačiai visos šalies gyventojų auditorijai, čia galima rasti net atokiausius šalies kampelius deramai reprezentuojančios šiuolaikinės architektūros pavyzdžių (pavyzdžiui, Metelių informacinis centras ir gamtos mokykla Lazdijų r., Zaraso ežero apžvalgos ratas Zarasuose, rekreacinis kompleksas „Nakcižibis“ Lavyso k. ar VDA Nidos meno kolonija Neringoje). Vaizdžiai tariant, paroda turėtų kaimynus supažindinti su kaimynais.
Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (gen. rėmėjai), UAB „Doleta“ (didysis rėmėjas).
Projekto partneriai: 2017 m. Elektrėnų rajono savivaldybė, Elektrėnų kultūros centras, Jonavos rajono savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Kėdainių viešoji biblioteka ir kt.
Paroda „Architektūra arti mūsų“ 2017 m. lankysis penkiuose vidurio ir pietų Lietuvos miestuose ir miesteliuose: Elektrėnuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Prienuose, o finišuos Marijampolėje. Šiais metais paroda startuoja nuo Elektrėnų – jau balandžio 27 d. 17 val. visus kviečiame į Elektrėnų kultūros centrą (Draugystės g. 2, Elektrėnai).
Paroda įdomi plačiai visos šalies gyventojų auditorijai, čia galima rasti net atokiausius šalies kampelius deramai reprezentuojančios šiuolaikinės architektūros pavyzdžių (pavyzdžiui, Metelių informacinis centras ir gamtos mokykla Lazdijų r., Zaraso ežero apžvalgos ratas Zarasuose, rekreacinis kompleksas „Nakcižibis“ Lavyso k. ar VDA Nidos meno kolonija Neringoje). Vaizdžiai tariant, paroda turėtų kaimynus supažindinti su kaimynais.
Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (gen. rėmėjai), UAB „Doleta“ (didysis rėmėjas).
Projekto partneriai: 2017 m. Elektrėnų rajono savivaldybė, Elektrėnų kultūros centras, Jonavos rajono savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Kėdainių viešoji biblioteka ir kt.
2016 metais - kūrybinės dirbtuvės „Aukštamiesčio viešosios erdvės“
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su partneriais menu fabriku LOFTAS ir Vilniaus miesto savivaldybe, remiant Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir UAB „Vilbra“, įgyvendina projektą – architektūrines-urbanistines kūrybines dirbtuves „Aukštamiesčio viešosios erdvės“.
Tai jau antras Aukštamiestyje įgyvendinamas projektas. Pernai čia vyko kūrybinės dirbtuvės „Aukštamiesčio arterija“. Visų šių renginių tikslas – transformuoti viršutinę Naujamiesčio terasą iš buvusio industrinio rajono į kūrybinių industrijų rajoną, kartu plačiai garsinant vietos vardą (Vilniuje, Lietuvoje ir už jos ribų).
Vieni didžiausių dabartinio aukštutinio Naujamiesčio iššūkis ir grėsmė: padrikos konversijos, menka socialinė infrastruktūra lemia chaotišką šios sostinės teritorijos vystymąsi, dėl ko ateityje gali virsti beveidžiu, padriku ir nepatraukliu miesto rajonu. Ypatingai vietos gyventojai skundžiasi prastomis, iki galo nesuformuotomis viešosiomis erdvėmis.
Tad pagrindinis kūrybinių dirbtuvių „Aukštamiesčio viešosios erdvės“ tikslas – su menininkų ir vietos gyventojų pagalba sukurti vieningą, ryšį su istorija (buvusios/ esamos pramonės ar gyvenamosiomis teritorijomis) išlaikantį aukštutinės Naujamiesčio dalies charakterį atspindinčių viešųjų erdvių tinklą. Susivieniję menininkai ir vietos gyventojai kūrybinėse dirbtuvėse konceptualiais sprendimais, per menines invazijas sukurtų viešųjų erdvių tinklą, kuris sustiprintų Aukštamiesčio kaip Kūrybininkų miesto įvaizdį.
Šiais metais atlikus minėtų ir greta esančių kvartalų gyventojų apklausą interviu forma, šalia būtinybės turėti rekreacinę žaliąją erdvę, išryškėjo ir kitas poreikis – sporto ir vaikų žaidimo zonų. Tinkamiausia vieta – dar sovietmečiu įrengtas sporto aikštynas kvartalo tarp Vytenio, Naugarduko, Birželio 23-osios ir Ševčenkos gatvių viduje (deja, šiuo matu labai apleistas).
Todėl 2016 metais kūrybinių dirbtuvių metu nagrinėjami objektai – 2 kvartalai, turinys potencialą virsti pilnavertėmis viešosiomis erdvėmis:
1) tarp Švitrigailos, Kauno, Vytenio ir Naugarduko g.,
2) tarp Vytenio, Naugarduko, Birželio 23-osios ir Ševčenkos gatvių.
Sekite informaciją facebook'o paskyroje: Aukštamiestis
Tai jau antras Aukštamiestyje įgyvendinamas projektas. Pernai čia vyko kūrybinės dirbtuvės „Aukštamiesčio arterija“. Visų šių renginių tikslas – transformuoti viršutinę Naujamiesčio terasą iš buvusio industrinio rajono į kūrybinių industrijų rajoną, kartu plačiai garsinant vietos vardą (Vilniuje, Lietuvoje ir už jos ribų).
Vieni didžiausių dabartinio aukštutinio Naujamiesčio iššūkis ir grėsmė: padrikos konversijos, menka socialinė infrastruktūra lemia chaotišką šios sostinės teritorijos vystymąsi, dėl ko ateityje gali virsti beveidžiu, padriku ir nepatraukliu miesto rajonu. Ypatingai vietos gyventojai skundžiasi prastomis, iki galo nesuformuotomis viešosiomis erdvėmis.
Tad pagrindinis kūrybinių dirbtuvių „Aukštamiesčio viešosios erdvės“ tikslas – su menininkų ir vietos gyventojų pagalba sukurti vieningą, ryšį su istorija (buvusios/ esamos pramonės ar gyvenamosiomis teritorijomis) išlaikantį aukštutinės Naujamiesčio dalies charakterį atspindinčių viešųjų erdvių tinklą. Susivieniję menininkai ir vietos gyventojai kūrybinėse dirbtuvėse konceptualiais sprendimais, per menines invazijas sukurtų viešųjų erdvių tinklą, kuris sustiprintų Aukštamiesčio kaip Kūrybininkų miesto įvaizdį.
Šiais metais atlikus minėtų ir greta esančių kvartalų gyventojų apklausą interviu forma, šalia būtinybės turėti rekreacinę žaliąją erdvę, išryškėjo ir kitas poreikis – sporto ir vaikų žaidimo zonų. Tinkamiausia vieta – dar sovietmečiu įrengtas sporto aikštynas kvartalo tarp Vytenio, Naugarduko, Birželio 23-osios ir Ševčenkos gatvių viduje (deja, šiuo matu labai apleistas).
Todėl 2016 metais kūrybinių dirbtuvių metu nagrinėjami objektai – 2 kvartalai, turinys potencialą virsti pilnavertėmis viešosiomis erdvėmis:
1) tarp Švitrigailos, Kauno, Vytenio ir Naugarduko g.,
2) tarp Vytenio, Naugarduko, Birželio 23-osios ir Ševčenkos gatvių.
Sekite informaciją facebook'o paskyroje: Aukštamiestis
archmap.lt ir 2016 metais plėsis
Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir UAB „Alu Systems“, UAB „Wienerberger“, UAB „JUNG Vilnius“ toliau remia Interaktyvaus Lietuvos architektūros žemėlapio plėtrą.
Jo nauda įsitikino ne vienas - paranku turėti prieigą internetinėje erdvėje, kur prisireikus gali greitai rasti reikiamą informaciją apie šiuolaikinę - nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu kurtą ir kuriamą šalies architektūrą.
Pagrindinis Interaktyvaus Lietuvos architektūros žemėlapio tikslas – tapti gyvąja šiuolaikinės Lietuvos architektūros enciklopedija, sukaupti kuo daugiau žinių apie šiuolaikinę šalies architektūrą (realizuotus ir konkursinius objektus) ir deramai ją reprezentuoti, per internetą paversti ją pasiekiama plačiai įvairaus amžiaus ir interesų, net - šalių, auditorijai.
Tikslui pasiekti įgyvendinami šie uždaviniai:
1. fotografuoti, kaupti ir publikuoti tinklapyje iliustracinę informaciją bei sukurtus apžvalginius straipsnius apie pastarojo dvidešimtmečio Lietuvos architektūrą (iki 100 objektų),
2. toliau kaupti informaciją apie konkursus,
3. programiškai tobulinti esamą archmap.lt tinklapį,
4. pildyti analitinių straipsnių skyrių apie šių dienų architektūros aktualijas,
5. išversti parengtą medžiagą į anglų kalbą,
6. kuo plačiau paskleisti žinią apie naujai papildytą interaktyvų Lietuvos architektūros žemėlapį, perkant ir mokamas paslaugas soc. tinkluose, naršyklėse ir pan.
Viena naujienų - išplėtotas straipsnių skyrius, kurį 2015 m. kuravo M. Šiupšinskas. Jam tekstus aktualiomis šių dienų architektūros temomis rašė tokie autoriai kaip M. Mankus, A. Galaunytė, J. Dobriakov, V. Michelkevičius, A. Ropolas ir kt. 2016 m. šį skyrių kuruos VDU Menotyros katedros vedėja, dr. Jūratė Tutlytė.
Jo nauda įsitikino ne vienas - paranku turėti prieigą internetinėje erdvėje, kur prisireikus gali greitai rasti reikiamą informaciją apie šiuolaikinę - nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu kurtą ir kuriamą šalies architektūrą.
Pagrindinis Interaktyvaus Lietuvos architektūros žemėlapio tikslas – tapti gyvąja šiuolaikinės Lietuvos architektūros enciklopedija, sukaupti kuo daugiau žinių apie šiuolaikinę šalies architektūrą (realizuotus ir konkursinius objektus) ir deramai ją reprezentuoti, per internetą paversti ją pasiekiama plačiai įvairaus amžiaus ir interesų, net - šalių, auditorijai.
Tikslui pasiekti įgyvendinami šie uždaviniai:
1. fotografuoti, kaupti ir publikuoti tinklapyje iliustracinę informaciją bei sukurtus apžvalginius straipsnius apie pastarojo dvidešimtmečio Lietuvos architektūrą (iki 100 objektų),
2. toliau kaupti informaciją apie konkursus,
3. programiškai tobulinti esamą archmap.lt tinklapį,
4. pildyti analitinių straipsnių skyrių apie šių dienų architektūros aktualijas,
5. išversti parengtą medžiagą į anglų kalbą,
6. kuo plačiau paskleisti žinią apie naujai papildytą interaktyvų Lietuvos architektūros žemėlapį, perkant ir mokamas paslaugas soc. tinkluose, naršyklėse ir pan.
Viena naujienų - išplėtotas straipsnių skyrius, kurį 2015 m. kuravo M. Šiupšinskas. Jam tekstus aktualiomis šių dienų architektūros temomis rašė tokie autoriai kaip M. Mankus, A. Galaunytė, J. Dobriakov, V. Michelkevičius, A. Ropolas ir kt. 2016 m. šį skyrių kuruos VDU Menotyros katedros vedėja, dr. Jūratė Tutlytė.
Virtualus Lietuvos architektūros muziejus augs ir 2016 metais
Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija nutarė iš dalies paremti jau penktus metus Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ pildomą Virtualų Lietuvos architektūros muziejų (VAM), tiksliau, jo tinklalapį www.archmuziejus.lt.
Architektūros muziejus - ryškus valstybės savivokos ženklas, liudijantis jos plėtros ir reprezentacines galias, rodantis, kad ji rūpinasi savo šalies architektūra. Eilę metų tęsiamas projektas Virtualus Lietuvos architektūros muziejus (VAM) – siekis kompensuoti 2006 m. patirtą žalą, kai buvo uždarytas Lietuvos architektūros muziejus, gyvavęs veik keturis dešimtmečius.
Tikslas – skaitmeninėje formoje kaupti, sisteminti ir išsaugoti ateities kartoms svarbų šalies architektūros palikimą, kad turima informacija galėtų naudotis visi architektūra besidomintys žmonės (tiek Lietuvos, tiek užsienio), su žymiais Lietuvos architektais būtų supažindinti visi, besidomintys architektūros tema.
Tikslui pasiekti įgyvendinami uždaviniai:
Nors eksponatų skaitmeninimas – pagrindinė VAM priemonė, įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir uždavinius, tačiau be naujų eksponatų atrankos ir skaitmeninimo (160 vnt.), Virtualus architektūros muziejus inicijuoja ir analitinių straipsnių tęsinį (kuratorius Justinas Dūdėnas) bei įgyvendina gražią tradiciją pildyti dokumentinių filmų kolekciją: šiais metais suplanuota pakalbinti Lietuvos nacionalinės premijos laureatą Rolandą Paleką ir ne vienus metus nominuotą šiai garbinga ipremijai architektą Audrių Ambrasą.
Architektūros muziejus - ryškus valstybės savivokos ženklas, liudijantis jos plėtros ir reprezentacines galias, rodantis, kad ji rūpinasi savo šalies architektūra. Eilę metų tęsiamas projektas Virtualus Lietuvos architektūros muziejus (VAM) – siekis kompensuoti 2006 m. patirtą žalą, kai buvo uždarytas Lietuvos architektūros muziejus, gyvavęs veik keturis dešimtmečius.
Tikslas – skaitmeninėje formoje kaupti, sisteminti ir išsaugoti ateities kartoms svarbų šalies architektūros palikimą, kad turima informacija galėtų naudotis visi architektūra besidomintys žmonės (tiek Lietuvos, tiek užsienio), su žymiais Lietuvos architektais būtų supažindinti visi, besidomintys architektūros tema.
Tikslui pasiekti įgyvendinami uždaviniai:
- toliau tyrinėti privačius archyvus ir VDA fondus ir pagal vieningą Virtualaus Lietuvos architektūros muziejaus fondų sistemą kaupti pastarojo dvidešimtmečio ar ankstyvesnių laikotarpių medžiagą, ją skaitmeninti ir įkelti į Virtualaus Lietuvos architektūros muziejaus tinklapį;
- parengti ir publikuoti 4 tiriamuosius, apžvalginius, kritinius straipsnius;
- parengti interviu su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Rolandu Paleku ir šios premijos 2014 m. nominantu Audriumi Ambrasu;
Nors eksponatų skaitmeninimas – pagrindinė VAM priemonė, įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir uždavinius, tačiau be naujų eksponatų atrankos ir skaitmeninimo (160 vnt.), Virtualus architektūros muziejus inicijuoja ir analitinių straipsnių tęsinį (kuratorius Justinas Dūdėnas) bei įgyvendina gražią tradiciją pildyti dokumentinių filmų kolekciją: šiais metais suplanuota pakalbinti Lietuvos nacionalinės premijos laureatą Rolandą Paleką ir ne vienus metus nominuotą šiai garbinga ipremijai architektą Audrių Ambrasą.
Trakuose vyks kūrybinės dirbtuvės „Trakų kultūros rūmų ir jų prieigų konversija“
|
Ruošiamasi trakiečiams svarbios vietos – Trakų kultūros rūmų ir jų prieigų – sutvarkymui.
Prieš imantis rekonstrukcijos, bus ieškoma kuo platesniam gyventojų ratui tinkamo sprendimo. Tam pasitelkiama bene atviriausia įvairiems siūlymams forma – kūrybinės dirbtuvės. Šiuo tikslu 2016 m. Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ (KIP „Architektūros centras“) kartu su Trakų rajono savivaldybe, Trakų kultūros rūmais, pritariant Trakų bendruomenei „Santalka“ ir Trakų seniūnijos seniūnaičių sueigai, inicijavo architektūrines-urbanistines dirbtuves „Trakų kultūros rūmų ir jų prieigų konversija“. Jas iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija. Sekite mus facebook'o paskyroje: Trakų kultūros centras |
Paroda „Architektūra arti mūsų“ keliaus dar 2 metus
Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija kartu su 11 Lietuvos rajonų savivaldybių ir UAB "Doleta" parėmė Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ sukurtą keliaujančią parodą „Architektūra arti mūsų“. Po Lietuvą ji keliaus 2 metus: 2016 ir 2017.
Paroda kviečia susimąstyti, ar gali kokybiška architektūra gimti atsitiktinai? Ji – įdėmus žvilgsnis į šiandienės Lietuvos architektūros klodus, slypinčius už didžiųjų miestų ribų. Ši paroda skirta šalies regionams – 36 eksponatai rodo Lietuvos rajonuose per pastaruosius kelis dešimtmečius sukurtą kokybišką architektūrą.
Parodos atidarymas – puiki proga aptarti, kas yra kokybiška architektūra, kaip ją išmatuoti. Mat, parodą lydi paskaita-diskusija „Architektūra arti mūsų“, kurioje gilinamasi į dabartinės lietuvių architektūros pavyzdžius, ieškoma, kuo jie stiprūs, patrauklūs ir svarbūs vienai ar kitai vietovei.
Paroda „Architektūra arti mūsų“ 2016 m. bus eksponuojama šešiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose: Visagine, Zarasuose, Rokiškyje, Biržuose, Kupiškyje, o finišuos Panevėžyje. 2017 metais kelionė tęsis po vidurio ir pietų Lietuvą.
Iliustr.: Zaraso ežero apžvalgos ratas (arch. Šarūnas Kiaunė, Asta Kiaunienė, Aurimas Lukšys, Vytautas Butkus, Tomas Petreikis (UAB Šarūno Kiaunės projektavimo studija)). D. Bukonto g., Zarasai. 2011. T. Petreikio nuotr.
Pramonės zonos konversijos kūrybinės dirbtuvės
|
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) ir UAB „Turto garantas“ inicijuoja Pramonės zonos konversijos kūrybines dirbtuves, kurios vyks buvusiame Kučkuriškių popieriaus fabrike, Naujoje Vilnioje.
Projekto įgyvendinimu metu vykstančių kūrybinių dirbtuvių tikslas – pasiūlyti buvusio Kučkuriškių popieriaus fabriko įrengimo ir pritaikymo verslo vystymui architektūrinę- meninę koncepciją, t. y. sugeneruoti architektūrines- menines idėjas, kurių pagalba bus numatoma teritoriją pritaikyti mokslo- edukacinei paskirčiai (Mokslo muziejui- centrui). Tai bus tąsa 2014 m. Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija atliktos Pramonės zonų konversijų galimybių studijos, kurios pagrindu kūrybinių dirbtuvių dalyviai ruoštų savo architektūrinių- meninių idėjų pasiūlymus kaip būtų galima darniai vystyti teritoriją. Tema aktuali, nes kol kas Lietuvoje dominuoja „buldozerinis“ buvusių pramonės teritorijų konversijos modelis – viskas nušluojama nuo žemės paviršiaus ir tada statoma it dykroje (pagal Vilniaus m. sav. duomenis, apie penktadalyje teritorijų daugiau- mažiau išlieka buvę pastatai, visos kitos teritorijos „išvalomos“). Šiame kontekste Kučkuriškių popieriaus fabrikas – išskirtinis savo reikšme ir paveldu, todėl svarbu išsaugoti jo tapatybę. Jis – reikšmingas šalies popieriaus pramonės istorijos liudininkas. Šią dirbtuvę dar 1823 m. įkūrė turtingas dvarininkas ir pramoninkas V. Puslovskis, pasitelkęs vokietį meistrą V. Langenbachą. Kučkuriškių manufaktūros atsiradimas laikomas popieriaus pramonės Lietuvoje plėtros pradžia. Išlikusius senuosius pastatus galima pamatyti – jie yra įtraukti į Kultūros vertybių sąrašą ir yra valstybės saugomi (u. k. 30522). Saugomi fabriko pastatų komplekso administracinis (1823 m.), gamybinis (1824-1826 m.) pastatai ir sandėlis (XIX a. pb.), kurie turi techninę ir estetinę vertę (stilius – klasicizmas, romantizmas). Deja, fabrikas veikė iki 2001 m., o nuo tada pastatai nenaudojami, jiems gresia sunykimas. Todėl jį būtina rekonstruoti ir pritaikyti naujai paskirčiai, bet pirma – su kūrybinių industrijų, architektūros inkubatoriaus dalyvių pagalba – reikia parengti buvusio fabriko konversijos architektūrines- menines idėjas. Tam KIP „Architektūros centras“ kartu su LAS ir UAB „Turto garantas“ 2015 m. inicijuoja kūrybines architektūros dirbtuves. Projektas orientuotas į dvi auditorijas: Viena – veikiančioji – tai profesionalūs architektai, Lietuvos architektų sąjungos architektūros srities Menų inkubatoriaus rezidentai, kurie kurs fabriko konversijos architektūrines- menines idėjas, stiprins savo kaip profesionalų kompetencijas. Kita – gaunančioji – tai visuomenė, Naujosios Vilnios gyventojai, kurių gyvenimo kokybė pagerėtų, jei virš dešimties metų nenaudojama teritorija būtų konvertuota. Kad būtų nustatyti jų lūkesčiai, buvo atlikta jų apklausa. Projekto išskirtinumas – inicijuojamas Vilniaus miesto, o tiksliau, Pavilnių regioninio parko teritorijos, kultūros paveldo objekto – nekilnojamųjų kultūros vertybės – buv. Kučkuriškių popieriaus fabriko pastatų komplekso (u. k. 30522) su priklausiniais: administraciniu pastatu (u. k. 30523; 1); gamybiniu pastatu (u. k. 30524; 2) ir sandėliu (u. k. 30525; 3)) – teritorijos atgaivinimo, pritaikymo naujiems – mokslo ir edukacijos – poreikiams darbas. Kartu tai būtų puiki proga atskleisti menininkų kūrybinį potencialą, sutvirtinti jų kompetancijas kuriant „jautrioje" teritorijoje, ieškant būdų įmažinti vietos tapatybę. Taip pat, realizavus kūrybinių dirbtuvių rezultatus, vyktų Vilniaus miesto plėtra pagal tvarios ir darnios plėtros principus, didėtų miesto patrauklumas, aktyvėtų kultūrinis turizmas. Projekto partneriai ir rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija, Lietuvos architektų sąjunga, „Turto garantas“. |
Virtualus architektūros muziejus toliau plėsis
Iš dalies remiant Lietuvos kultūros tarybai ir LR kultūros ministerijai bei būriui savanorių, 2015 metais Virtualus Lietuvos architektūros muziejus toliau plečiamas. Šiais metais dirbama Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų Sauliaus Juškio ir amžinatilsio Gyčio Ramunio archyvuose. Taip pat rengiami interviu su Sauliumi Juškiu ir Ričaru Krištapavičiumi. Lankytojų laukia ir naujiena - nuo šių metų stratuos jau solidus publikacijų skyrius su rimtais apžvalginiais, analitiniais straipsniais. Sekite: www.archmuziejus.lt
Kūrybinės dirbtuvės "Aukštamiesčio arterija"
|
Kūrybinių industrijų parkas "Architektūros centras" kartu su viešąja įstaiga "Menų fabrikas" ir Vilniaus miesto savivaldybe inicijuoja kūrybines dirbtuves "Aukštamiesčio arterija", iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos ir LR kultūros ministerijos.
Aukštamiestis – aukštutinio Naujamiesčio dalis, kurios nemažą teritorijos dalį užima egzistuojančios ar buvusios pramonės teritorijos, kur ne kur vykstančios jų konversijos. Potencialiai tai - vieta, kuri gali tapti pasauliniu menininkų, kūrybingų žmonių, turistų traukos tašku. Pasaulio didmiesčiai jau seniai didžiuojasi išvystytais buvusiais industriniais rajonais, kurie pasižymi kūrybiškais sprendimais, garsėja kaip menininkų rezidencijos. Jie yra patrauklūs tiek vietos gyventojams, tiek svečiams. O tai labai svarbu, turint omeny Vilniaus Naujamiesčio geografinę padėtį. Pagrindinis dabartinio aukštutinio Naujamiesčio iššūkis ir grėsmė - padrikos konversijos, menka socialinė infrastruktūra lemia chaotišką šios sostinės teritorijos vystymąsi, dėl ko ateityje gali virsti beveidžiu, padriku ir nepatraukliu miesto rajonu. Šis projektas sutelktų pavienes menininkų, kūrybingų žmonių iniciatyvas, padėtų suformuoti bendrą kryptį, kurios laikantis, vėliau galėtų plėtotis Aukštamiestis. Tad pagrindinis kūrybinių dirbtuvių "Aukštamiesčio arterija" tikslas – su menininkų (architektų, kraštovaizdžio specialistų, skulptorių, fotografų, graffiti ir street art'o dailininkų ir kt.) pagalba sukurti savitą, vieningą, ryšį su istorija (buvusios pramonės teritorijomis) išlaikantį aukštutinės Naujamiesčio dalies charakterį, jo vystymo urbanistines gaires. Susivieniję menininkai kūrybinėse dirbtuvėse per galimų konversijų modelius, socialinės infrastruktūros projektus kurtų Vilniaus aukštutinio Naujamiesčio ateities viziją. Kūrybinių dirbtuvių užduotis apsiribotų trijų kvartalų, plytinčių išilgai T. Ševčenkos gatvės, urbanistine analize ir galimų konversijų modelių, socialinės infrastruktūros projektų kūrimu. Projekto įgyvendinimui pasitelkti konsultantai iš užsienio, kurie perteiks savo analogiškų teritorijų vystymo praktines žinias bei konsultuos vietoje. Taip pat dirbtuvių rezultatus aptars vietos ir užsienio ekspertai. |
Interaktyvaus Lietuvos architektūros žemėlapio plėtra 2015 metais
|
Lietuvos kultūros taryba skyrė lėšų toliau vystyti populiarų Interaktyvų Lietuvos architektūros žemėlapį (www.archmap.lt).
2015 metais numatoma pagrindinė naujovė - tinklapis bus papildytas naujais skyriais: straipsnių skyriumi, kuriame bus publikuojamas analitinių straipsnių, gvildenančių šiuolaikinės architektūros lauko aktualijas, bei skyriumi, pašvęstu mūsų šalyje vysktantiems architektūriniams konkursams. Turint omeny, kad architektūriniai konkursai - viena iš kelių priemonių siekti architektūros kokybės, yra svarbu kuo plačiau viešinti informaciją apie juos bei sudaryti sąlygas atviroms diskusijoms. Interaktyvaus Lietuvos architektūros žemėlapio plėtrą remia Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija, Exterus, JUNG Vilnius, Wienerberger. Partneris - Lietuvos architektų sąjunga. |
Meno bendruomenių regionuose kūrimas
|
Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija parėmė Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ inicijuojamą projektą „Meno bendruomenių regionuose kūrimas“. Šis projektas yra tiesiogiai adresuotas meno kūrėjų žinomumui ir jų kūrybos pristatymui skatinti. Kaip rodo įvairūs tyrimai, kūrėjai yra puikus potencialas bendruomenių, regionų ir nacionalinio lygmens vystymuisi ir tai yra didelė pridėtinė vertė ekonomikos raidai.
Pastaruoju metu pastebima kūrėjų migracija į regionus, tačiau regionuose kūrėjai tampa nematomi ir neaktyvūs. Visuomenė netenka kūrėjų kūrybinio potencialo, jie ne visuomet pasitelkiami siekiant vystyti kultūrinį ir kaimo turizmą, retai įtraukiami į planavimo procesus. Internetinė platforma spręstų šią problemą dvejopai: grąžintų kūrėjus į visuomeninį gyvenimą, užtikrintų, kad jie turėtų potencialų pajamų šaltinį, ir paskatintų sistemingą visuomenės supažindinimą su menu, kultūra reginuose (pavyzdžiui, per vietoje organizuojamas dirbtuves). Projektas „Meno bendruomenių regionuose kūrimas“ taps vieningos, informaciją apie kūrėjus pateikiančios internetinės platformos pagrindu. Projektas apims 3 etapus: I etape numatoma rinkti informaciją iš 5 Lietuvos apskričių: Vilniaus, Utenos, Panevėžio, Klaipėdos, Alytaus. Tai būtų sukoncentruota informacija apie meno kūrėjus regionuose, kad būtų aiškiai pateikta informacija apie tai kas, ką, kur ir kokiu būdu kuria, kada galima atvykti į menininko dirbtuvę, kokios paslaugos yra teikiamos, ar galimos edukacijos ir t.t. Taip pat numatoma suorganizuoti 5 regioninius renginius, pristatant internetinės platformos galimybes ir veikimo principą; II etape numatoma sukurti internetinę platformą, vystyti internetinės platformos turinį ir aktyvinti regionų bendruomenes, suorganizuoti dar 5 regioninius renginius; III etape numatoma aktyviai skatinti meno kūrėjų įsitraukimą į turizmo, kultūrinio turizmo, regionų planavimo veiklas. Planuojama pirmajame projekto etape patalpinti iki 50 kūrėjų portfolio ir iki 200 kūrėjų kontaktinę informaciją. 2015 m. projekto veiklas ir internetinė platformos galimybes numatoma pristatyti penkiuose Lietuvos regionuose, kiekviename organizuojant informacinius renginius. Taip pat ketinama pasitelkti 30 savivaldybių atsakingus už kultūros sritį specialistus, o darbus koordinuotų 5 regioniniai kuratoriai, kurie būtų atsakingi už informacijos surinkimą ir pateikimą tinklapio kūrėjams. Platformą numatyta viešinti per kūrėjų asociacijas, turizmo informacinius centrus, savivaldybes ir socialinius tinklus. |
Paroda „Architektūra arti mūsų“ keliaus toliau
|
|
2015 m. Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija skyrė lėšų Kūrybinių industrijų parkui „Architektūros centras“ toliau keliauti per Lietuvą su paroda „Architektūra arti mūsų“. Šiais metais ją išvys Širvintų, Anykščių, Ukmergės, Trakų, Alytaus ir Druskininkų rajonų gyventojai.
|
Virtualaus Lietuvos architektūros muziejaus plėtra
|
Lietuvos kultūros taryba skyrė lėšų toliau vystyti svarbų Virtualų Lietuvos architektūros muziejų (www.archmuziejus.lt). 2014 metais dirbama Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatų: R. Krištapavičiaus ir V. E. Miliūno darbų archyvuose. Atrinkti eksponatai bus skenuojami pagal muziejų eksponatų skenavimo reikalavimus.
Taip pat kuriami interviu su profesoriais, architektais Algimantu ir Vytautu Nasvyčiais, Eugenijumi Viktoru Miliūnu (Simu). Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir UAB „Beola“. |
Atliekamas taikomasis tyrimas Pramonės zonų konversijų galimybių studija
Pramonės zonų konversija įprasta Vakarų Europos šalyse, tačiau Lietuvoje ji vyksta gana chaotiškai, fragmentiškai, geriausiu atveju - pasiremiant bendrais darnios plėtros principais, ignoruojant tokios paskirties teritorijų specifiką. Kad tai taptų kryptingu, gerai organizuotu, subalansuotu procesu, būtini išankstiniai tyrimai, pasitelkiant mokslo, verslo, meno atstovus, kurie nustatytų tokių zonų plėtros galimybes, grįstas gerosiomis užsienio pramonės teritorijų konversijų praktikomis bei vietos savitumu. Tai ir yra šios studijos tikslas.
Šis projektas yra taikomojo pobūdžio, nes galutinis produktas - Pramonės zonų konversijos galimybių studija - nagrinėja speficinės paskirties teritorijų savitumą, o pirmo etapo rezultatai bus praktiškai išbandomi antrame etape: kūrybinėse dirbtuvėse, kurių metu bus analizuojamos konkrečios teritorijos vystymo galimybės, kuriami projektiniai pasiūlymai.
Studiją remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija ir Lietuvos architektų sąjunga.
Šis projektas yra taikomojo pobūdžio, nes galutinis produktas - Pramonės zonų konversijos galimybių studija - nagrinėja speficinės paskirties teritorijų savitumą, o pirmo etapo rezultatai bus praktiškai išbandomi antrame etape: kūrybinėse dirbtuvėse, kurių metu bus analizuojamos konkrečios teritorijos vystymo galimybės, kuriami projektiniai pasiūlymai.
Studiją remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija ir Lietuvos architektų sąjunga.
Toliau vystomas Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis
Lietuvos kultūros taryba skyrė lėšų toliau vystyti populiarų Interaktyvų Lietuvos architektūros žemėlapį (www.archmap.lt).
2014 metais numatoma pagrindinė naujovė - tinklapis bus pritaikytas ir mibiliesiems įrenginiams.
Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapį remia Lietuvos kultūros taryba, Exterus, Wienerberger, Knauf. Partneris - Lietuvos architektų sąjunga.
2014 metais numatoma pagrindinė naujovė - tinklapis bus pritaikytas ir mibiliesiems įrenginiams.
Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapį remia Lietuvos kultūros taryba, Exterus, Wienerberger, Knauf. Partneris - Lietuvos architektų sąjunga.
Lietuvos kultūros taryba parėmė albumo "Šiuolaikinė Lietuvos kurortų architektūra" leidybą
Dar 2014 metų vasarą bus išleistas visų laukiamas fotografijų albumas "Šiuolaikinė Lietuvos kurortų architektūra", reprezentuojantis vakarų ir pietų Lietuvos pastarųjų dešimtmečių architektūrą.
Žymus fotografas, daug netų dirbantis architektūros fotografavimo srityje, Raimondas Urbakavičius įamžino 30 objektų, nebūtinai tiesiogiai susijusių su rekreacine paskirtimi, bet būtinai rodančių ryšį su vietove, vietos urbanistine aplinka.
Albumą sudarė Aida Štelbienė, redagavo Rita Malikėnienė, dizainą kūrė Kontis Šatūnas.
Albumo leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija, Lietuvos architektų sąjunga, UAB „Megrame langai“, UAB „JUNG Vilnius", Thinklight UAB „Šviesos studija" ir UAB „Gaudrė".
Žymus fotografas, daug netų dirbantis architektūros fotografavimo srityje, Raimondas Urbakavičius įamžino 30 objektų, nebūtinai tiesiogiai susijusių su rekreacine paskirtimi, bet būtinai rodančių ryšį su vietove, vietos urbanistine aplinka.
Albumą sudarė Aida Štelbienė, redagavo Rita Malikėnienė, dizainą kūrė Kontis Šatūnas.
Albumo leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija, Lietuvos architektų sąjunga, UAB „Megrame langai“, UAB „JUNG Vilnius", Thinklight UAB „Šviesos studija" ir UAB „Gaudrė".
LR kultūros ministerija parėmė albumo apie šiuolaikinę Lietuvos kurortų architektūrą rengimą
Dar 2013 metais dienos šviesą išvys fotografijų albumas „Šiuolaikinė Lietuvos kurortų architektūra“. Tiesa, kol kas – skaitmeniniu formatu. LR kultūros ministerija parėmė Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ vykdomą sumanymą – įamžinti šiuolaikinę Lietuvos kurortų architektūrą. Siekiama per nuotraukas atskleisti šalies kurortų architektūrą kaip savitą reiškinį. Rekreacinė architektūra įtakojo ir įtakoja visą Lietuvos kurortų urbanistinę aplinką, dėl ko net tiesiogiai su rekreacine paskirtimi nieko bendro neturintys pastatai įgauna poilsio statinių bruožų. Šią turtingą, originalią šalies architektūros dalį fotografijos kalba norima pristatyti plačiajai auditorijai: tiek Lietuvos, tiek kitų šalių gyventojams (sklaidai pasitelkiamas ir internetas). Projekto vykdymo metu planuojama užfiksuoti iki 30 objektų, stovinčių Neringoje, Palangoje, Druskininkuose ir Birštone (fotografas – Raimondas Urbakavičius).
Šiais metais albumas bus išleistas skaitmenine forma ir pasieks šiuolaikinės kurortų architektūros gerbėjus per internetą. Vėliau planuojama jį išleisti ir popieriniu variantu.
Šiais metais albumas bus išleistas skaitmenine forma ir pasieks šiuolaikinės kurortų architektūros gerbėjus per internetą. Vėliau planuojama jį išleisti ir popieriniu variantu.
Rengiama keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“
Kultūros ministerija skyrė lėšų 2013 m. Architektūros centro rengiamai keliaujančiai parodai „Architektūra arti mūsų“.
Jos koncepcija – parodyti, kas gero pastatyta per pastaruosius kelis dešimtmečius įvairiuose Lietuvos regionuose, apeinant tris šalies didmiesčius: Vilnių, Kauną, Klaipėdą.
Planuojama su šia paroda apkeliauti veik visą Lietuvą, pradedant Molėtų, Ignalinos ir Utenos rajonais. Parodą lydės paskaita-diskusija apie kokybišką architektūrą. Jei turite pasiūlymų, pastabų, rašykite [email protected].
Jos koncepcija – parodyti, kas gero pastatyta per pastaruosius kelis dešimtmečius įvairiuose Lietuvos regionuose, apeinant tris šalies didmiesčius: Vilnių, Kauną, Klaipėdą.
Planuojama su šia paroda apkeliauti veik visą Lietuvą, pradedant Molėtų, Ignalinos ir Utenos rajonais. Parodą lydės paskaita-diskusija apie kokybišką architektūrą. Jei turite pasiūlymų, pastabų, rašykite [email protected].
INTERAKTYVUS LIETUVOS ARCHITEKTŪROS ŽEMĖLAPIS
Kūrybinių industrijų parkas "Architektūros centras" kartu su Lietuvos architektų sąjunga vykdo tęstinį architektūros kultūros projektą "Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis".
2010 m. įgyvendintas (kartu su Lietuvos architektų sąjunga ir VšĮ Architektūros fondas") pirmas Interaktyvaus Lietuvos architektūros žemėlapio etapas, virtualiam publikavimui paruošta 10 objektų.
2012 m. gruodžio mėn. startuoja atnaujintos išvaizdos ir valdymo įrankiais tinklapis, dedikuotas mūsų dienų Lietuvos architektūrai: archmap.lt.
Archmap.lt – it nepriklausomos Lietuvos gyvoji architektūros enciklopedija. Informacijos liūne išdrikusios inios apie pastarųjų kelių dešimtmečių architektūrą kyburiuoja vakuume, stinga istorinio konteksto.
Fragmentuotos žinios veda į trūkinėjančią atmintį. Galbūt vos keletas objektų taps mūsų dienų paveldu
ateities kartoms, tačiau šiandien mums svarbu matyti aiškų naujausių laikų architektūros diskursą. Tik tada galime lyginti, vertinti ir išlaikyti istorinę tąsą.
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ ėmėsi atsakingos užduoties – vienoje vietoje nuosekliai kaupti kuo išsamesnes žinias apie nepriklausomoje Lietuvoje statytus objektus (jau surinkta informacija apie 200 objektų, kurie neužilgo visi bus publikuoti tinklapyje). Archmap.lt galima rasti informacijos ir apie Nepriklausomybės aušros objektus, tam tikra prasme – laikotarpio pradžios ženklus.
Savo ruožtu, interaktyvi tinklapio forma pavertė šią informaciją pasiekiamą visų – tiek gyvenančių Lietuvoje, tiek kitose šalyse, mat archmap.lt galima skaityti lietuvių ir anglų kalbomis.
Auditorija, kuriai tinklapis gali būti naudingas, įdomus, reikalingas – plati, pradedant architektūros profesionalais, kitais statybos dalyviais, baigiant architektūros mylėtojais, norinčiais leistis į kelionę po
architektūros šalį; virtualią arba tikrą – nauji svetainės įrankiai padės pačiam susidaryti lankomų objektų maršrutą, su tiksliomis koordinatėmis, tad keliauti bus lengva. Ir tiesiogine prasme tinklapyje žvalgomasi po visą Lietuvos teritoriją: didmiesčius, miestelius, atokias vietoves.
Tokia pat įvairi ir pristatomų objektų apimtis ir paskirtis: smalsuolių laukia skverai, aikštės, parkai, pastatai ar jų kompleksai; išskirtiniai visuomeniniai objektai ar maži, jų šeimininkams brangūs, privatūs namai.
Projektas nebūtų pavykęs, jei ne Kultūros rėmimo fondo, Exterus, Knauf parama. Kad archmap.lt populiarumas auga, liudija ne tik gausėjantis rėmėjų ratas, bet ir dalyvių bei lankytojų skaičius; tarsi bylotų: „Šis tinklapis- mums svarbu!“
2010 m. įgyvendintas (kartu su Lietuvos architektų sąjunga ir VšĮ Architektūros fondas") pirmas Interaktyvaus Lietuvos architektūros žemėlapio etapas, virtualiam publikavimui paruošta 10 objektų.
2012 m. gruodžio mėn. startuoja atnaujintos išvaizdos ir valdymo įrankiais tinklapis, dedikuotas mūsų dienų Lietuvos architektūrai: archmap.lt.
Archmap.lt – it nepriklausomos Lietuvos gyvoji architektūros enciklopedija. Informacijos liūne išdrikusios inios apie pastarųjų kelių dešimtmečių architektūrą kyburiuoja vakuume, stinga istorinio konteksto.
Fragmentuotos žinios veda į trūkinėjančią atmintį. Galbūt vos keletas objektų taps mūsų dienų paveldu
ateities kartoms, tačiau šiandien mums svarbu matyti aiškų naujausių laikų architektūros diskursą. Tik tada galime lyginti, vertinti ir išlaikyti istorinę tąsą.
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ ėmėsi atsakingos užduoties – vienoje vietoje nuosekliai kaupti kuo išsamesnes žinias apie nepriklausomoje Lietuvoje statytus objektus (jau surinkta informacija apie 200 objektų, kurie neužilgo visi bus publikuoti tinklapyje). Archmap.lt galima rasti informacijos ir apie Nepriklausomybės aušros objektus, tam tikra prasme – laikotarpio pradžios ženklus.
Savo ruožtu, interaktyvi tinklapio forma pavertė šią informaciją pasiekiamą visų – tiek gyvenančių Lietuvoje, tiek kitose šalyse, mat archmap.lt galima skaityti lietuvių ir anglų kalbomis.
Auditorija, kuriai tinklapis gali būti naudingas, įdomus, reikalingas – plati, pradedant architektūros profesionalais, kitais statybos dalyviais, baigiant architektūros mylėtojais, norinčiais leistis į kelionę po
architektūros šalį; virtualią arba tikrą – nauji svetainės įrankiai padės pačiam susidaryti lankomų objektų maršrutą, su tiksliomis koordinatėmis, tad keliauti bus lengva. Ir tiesiogine prasme tinklapyje žvalgomasi po visą Lietuvos teritoriją: didmiesčius, miestelius, atokias vietoves.
Tokia pat įvairi ir pristatomų objektų apimtis ir paskirtis: smalsuolių laukia skverai, aikštės, parkai, pastatai ar jų kompleksai; išskirtiniai visuomeniniai objektai ar maži, jų šeimininkams brangūs, privatūs namai.
Projektas nebūtų pavykęs, jei ne Kultūros rėmimo fondo, Exterus, Knauf parama. Kad archmap.lt populiarumas auga, liudija ne tik gausėjantis rėmėjų ratas, bet ir dalyvių bei lankytojų skaičius; tarsi bylotų: „Šis tinklapis- mums svarbu!“
Virtualus LIETUVOS architektūros muziejus
Muziejai – mūsų civilizacijos atmintis; iš čia mes semiamės patirties, juos sukaupti turtai padeda formuoti pasaulėžiūrą, įtvirtinti kultūrinę tapatybę.
Savo ruožtu, miestai – gyvi architektūros muziejai. Tačiau fizinis pastatų buvimas savaime neatskleidžia jų turtingos, bet už tvirtų sienų pasislėpusios istorijos: ilgų geriausio sprendimo paieškų, debatų, dvejonių ir idėjų gimimo. Be jų mums lieka tik spekuliuoti praeitimi.
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“, remiamas Kultūros rėmimo fondo ir Lietuvos architektų rūmų, morališkai palaikomas architektų cecho, ėmėsi
užduoties nors šiek tiek aplopyti žinių spragas, susidariusias po 2006 m.
Architektūros muziejaus uždarymo. Per 40 metų Muziejaus sukaupti veik 60 tūkst. eksponatų rinkiniai išsibarstė po valstybines institucijas ar privačias kolekcijas. Tenka iš naujo kurti tai, kas buvo sugriauta – eksponatas po eksponato kaupti naują kolekciją. Suprantama, virtualią. Su viltimi, kad netolimoje ateityje šalies valdžia susivoks ir ištaisys padarytą žalą.
Sukaupta jau nemažai – veik 450 eksponatų; atnaujinta ir svetainė – dabar galima patogiai ir greitai rasti rūpimą informaciją. Pradėta nuo didžiausią įtaką pokario Lietuvos architektūrai padariusių kūrėjų: akademiko, išėjusio Anapilin, Vytauto Edmundo Čekanausko, 2010 m. mus palikusios Elenos Nijolės Bučiūtės, profesorių Vytauto Jurgio Dičiaus, Algimanto Mačiulio, garsių dvynių – Algimanto ir Vytauto Nasvyčių; yra ir Nacionalinės premijos laureato Kęstučio Pempės projektų.
Su jų darbais ir kita informacija kviečiame susipažinti atnaujintame Virtualaus Lietuvos architektūros muziejaus tinklapyje: www.archmuziejus.lt
Projektą Virtualus architektūros muziejus (http://www.archmuziejus.lt/) parengė Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“, remiamas LR kultūros rėmimo fondo ir Lietuvos architektų rūmų.
Savo ruožtu, miestai – gyvi architektūros muziejai. Tačiau fizinis pastatų buvimas savaime neatskleidžia jų turtingos, bet už tvirtų sienų pasislėpusios istorijos: ilgų geriausio sprendimo paieškų, debatų, dvejonių ir idėjų gimimo. Be jų mums lieka tik spekuliuoti praeitimi.
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“, remiamas Kultūros rėmimo fondo ir Lietuvos architektų rūmų, morališkai palaikomas architektų cecho, ėmėsi
užduoties nors šiek tiek aplopyti žinių spragas, susidariusias po 2006 m.
Architektūros muziejaus uždarymo. Per 40 metų Muziejaus sukaupti veik 60 tūkst. eksponatų rinkiniai išsibarstė po valstybines institucijas ar privačias kolekcijas. Tenka iš naujo kurti tai, kas buvo sugriauta – eksponatas po eksponato kaupti naują kolekciją. Suprantama, virtualią. Su viltimi, kad netolimoje ateityje šalies valdžia susivoks ir ištaisys padarytą žalą.
Sukaupta jau nemažai – veik 450 eksponatų; atnaujinta ir svetainė – dabar galima patogiai ir greitai rasti rūpimą informaciją. Pradėta nuo didžiausią įtaką pokario Lietuvos architektūrai padariusių kūrėjų: akademiko, išėjusio Anapilin, Vytauto Edmundo Čekanausko, 2010 m. mus palikusios Elenos Nijolės Bučiūtės, profesorių Vytauto Jurgio Dičiaus, Algimanto Mačiulio, garsių dvynių – Algimanto ir Vytauto Nasvyčių; yra ir Nacionalinės premijos laureato Kęstučio Pempės projektų.
Su jų darbais ir kita informacija kviečiame susipažinti atnaujintame Virtualaus Lietuvos architektūros muziejaus tinklapyje: www.archmuziejus.lt
Projektą Virtualus architektūros muziejus (http://www.archmuziejus.lt/) parengė Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“, remiamas LR kultūros rėmimo fondo ir Lietuvos architektų rūmų.
NAM (Nacionalinis architektūros muziejus)
Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos architektų rūmai, "Architektūros centras" ir "Architektūros fondas" kartu ėmėsi iniciatyvos - išnagrinėti Lietuvos architektūros muziejaus įkūrimo galimybes/ poreikį, o joms esant - kurti.
Iki šiol nuveikti darbai:
1. parengtas Virtualaus Lietuvos architektūros muziejaus kūrimo projektas;
2. suburta iniciatyvinė NAM darbo grupė;
3. užmegzti kontaktai su aukštosiomis mokyklomis: VGTU, VU;
4. surengta Arch [aktualijų] fondo rėmuose ES architektūros muziejų ar centrų pristatymas ir diskusija apie AMC_lt (dab. - NAM);
5. pateika NAM rezoliucija valstybinėms institucijoms: LR Prezidentei, LR ministrui pirmininkui ir kt.
6. Kreiptasi į Prezidentūrą su prašymu tarpininkauti steigiant Lietuvos architektūros muziejų.
Laukiama daugiau iniciatyvių žmonių.
Iki šiol nuveikti darbai:
1. parengtas Virtualaus Lietuvos architektūros muziejaus kūrimo projektas;
2. suburta iniciatyvinė NAM darbo grupė;
3. užmegzti kontaktai su aukštosiomis mokyklomis: VGTU, VU;
4. surengta Arch [aktualijų] fondo rėmuose ES architektūros muziejų ar centrų pristatymas ir diskusija apie AMC_lt (dab. - NAM);
5. pateika NAM rezoliucija valstybinėms institucijoms: LR Prezidentei, LR ministrui pirmininkui ir kt.
6. Kreiptasi į Prezidentūrą su prašymu tarpininkauti steigiant Lietuvos architektūros muziejų.
Laukiama daugiau iniciatyvių žmonių.
