Archmap.lt augina architektūros kritikos skiltį
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ tęsia jau aštuntus metus vystomą Interaktyvų Lietuvos architektūros žemėlapį archmap.lt, kuriame pristatomi šių dienų kūrėjų darbai: 2018 m. planuojama papildyti informacija apie naujus architektūros objektus, architektūrinius konkursus. Kartu reaguojama į itin ryškų architektūros kritikos stygių – 2018 m. bus tęsiamas profesionalios architektūros kritikos straipsnių ciklas apie naujai pastatytas ir rekonstruotas regionines bibliotekas, kurį kuruos miesto sociologė dr. Dalia Čiupailaitė.
Tinklalapis atlieka svarbią misiją – fiksuoja profesionalius nepriklausomos Lietuvos periodo architektūrinius objektus, surenka į bendrą duomenų bazę su jais susijusią informaciją ir paviešina ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (tinklalapis dvikalbis – lietuvių ir anglų kalbomis). archmap.lt pastoviai papildomas naujais objektais, svarbia informacija. Objektų diapazonas platus tiek geografiškai (jie stovi ir Metelių regioniniame parke, ir Anykščiuose ar Vilniuje), tiek paskirčių aspektais (pradedant visuomeniniais pastatais, viešosiomis erdvėmis, baigiant individualiais gyvenamaisiais namais). Jame reprezentuojami pastaruosius kelis dešimtmečius kuriantys šalies architektai, tarp kurių – ne vienas nacionalinės premijos laureatas: K. Pempė (1996 m.), S. Juškys (2006 m.), R. Krištapavičius (1994 m.), R. Palekas (2015 m.) ir kt.
Taip pat planuojama tęsti straipsnių ciklą apie bibliotekas, nes bibliotekos miesteliuose turėtų tapti centrinėmis viešosiomis erdvėmis, kultūros centrais ir žinių kūrimo erdvėmis. Pasak T. S. Elioto, "pats bibliotekų egzistavimas suteikia geriausią įrodymą, jog dar galime turėti vilties dėl žmogaus ateities". Bibliotekoms skiriama svarba ir valstybiniu mastu: 2016 buvo paskelbti bibliotekų metais. XXI a. bibliotekos vaidmuo miestuose kinta, kartu kinta ir požiūris į jų architektūrą, paslaugas, erdvės pobūdį, bibliotekų lankytojų poreikius. Architektūra vaidina reikšmingą vaidmenį bibliotekos kaip socialinės institucijos veikime. Kaip architektūra veikia, kaip atnaujintos bibliotekos įsilieja į bendruomenių, miestelių, kuriuose pastatytos gyvenimą, kaip architektūra atitinka jai keliamus holistinius iššūkius: būti kontekstualia, daugiaprasme, daugiasluoksne, patogia ir reaguojančia į kintančius visuomenės poreikius, leidžia suprasti architektūros kritika, skatinanti kokybiškos architektūros poreikį. Parinktos bibliotekos - skirtingos meninės kokybės, tad tyrimai parodys, ar architektūriniai sprendiniai įtakojo jų sėkmę. 2018 m. tyrinėjamos 5 Lietuvos bibliotekos: Anykščių, Birštono, Druskininkų, Pagėgių, Plungės.
Finansuoja:
Tinklalapis atlieka svarbią misiją – fiksuoja profesionalius nepriklausomos Lietuvos periodo architektūrinius objektus, surenka į bendrą duomenų bazę su jais susijusią informaciją ir paviešina ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (tinklalapis dvikalbis – lietuvių ir anglų kalbomis). archmap.lt pastoviai papildomas naujais objektais, svarbia informacija. Objektų diapazonas platus tiek geografiškai (jie stovi ir Metelių regioniniame parke, ir Anykščiuose ar Vilniuje), tiek paskirčių aspektais (pradedant visuomeniniais pastatais, viešosiomis erdvėmis, baigiant individualiais gyvenamaisiais namais). Jame reprezentuojami pastaruosius kelis dešimtmečius kuriantys šalies architektai, tarp kurių – ne vienas nacionalinės premijos laureatas: K. Pempė (1996 m.), S. Juškys (2006 m.), R. Krištapavičius (1994 m.), R. Palekas (2015 m.) ir kt.
Taip pat planuojama tęsti straipsnių ciklą apie bibliotekas, nes bibliotekos miesteliuose turėtų tapti centrinėmis viešosiomis erdvėmis, kultūros centrais ir žinių kūrimo erdvėmis. Pasak T. S. Elioto, "pats bibliotekų egzistavimas suteikia geriausią įrodymą, jog dar galime turėti vilties dėl žmogaus ateities". Bibliotekoms skiriama svarba ir valstybiniu mastu: 2016 buvo paskelbti bibliotekų metais. XXI a. bibliotekos vaidmuo miestuose kinta, kartu kinta ir požiūris į jų architektūrą, paslaugas, erdvės pobūdį, bibliotekų lankytojų poreikius. Architektūra vaidina reikšmingą vaidmenį bibliotekos kaip socialinės institucijos veikime. Kaip architektūra veikia, kaip atnaujintos bibliotekos įsilieja į bendruomenių, miestelių, kuriuose pastatytos gyvenimą, kaip architektūra atitinka jai keliamus holistinius iššūkius: būti kontekstualia, daugiaprasme, daugiasluoksne, patogia ir reaguojančia į kintančius visuomenės poreikius, leidžia suprasti architektūros kritika, skatinanti kokybiškos architektūros poreikį. Parinktos bibliotekos - skirtingos meninės kokybės, tad tyrimai parodys, ar architektūriniai sprendiniai įtakojo jų sėkmę. 2018 m. tyrinėjamos 5 Lietuvos bibliotekos: Anykščių, Birštono, Druskininkų, Pagėgių, Plungės.
Finansuoja:
Virtualaus Lietuvos architektūros muziejus ir toliau augs
Lietuvos kultūros taryba demonstruoja nuoseklumą savo veikloje: jau aštuntus metus iš eilės finansuojamas Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras" projektas“ Virtualaus Lietuvos architektūros muziejus-5" (archmuziejus.lt).
Bus tęsiamas darbas privačiuose architektų archyvuose. 2018 m. planuojama dirbti su klaipėdiečio architekto Petro Lapės, suprojektavusio restoraną „Neptūnas“ Klaipėdoje (1968), Lietuvos jūrų muziejų ir akvariumą (su architekte L. Šliogeriene, 1979), Klaipėdos delfinariumą (1994) ir kitus žymius objektus. Su jo archyvu dirbs klaipėdietis architektas, Vilniaus dailės akademijos Urbanistikos, architektūros ir dizaino instituto (UADI) mokslo darbuotojas ir Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dėstytojas V. Dapkevičius.
Taip pat bus atrinkti ir nuskenuoti žymaus nepriklausomos Lietuvos periodo architekto,atsisveikinusio su mumis 206 m., Algimanto Kančo darbai, tarp kurių: Šv. Kazimiero bažnyčia Kaune (1997), Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčia ir parapijos namai (1999), gyvenamasis kvartalas „Fredos miestelis“ (bendraautoriai archit. L. Kazakevičiūtė, L. Savickas, M. Preisas, 2004), Kauno dramos teatro rekonstrukcija (2004), Prekybos ir pramogų centras Akropolis Kaune (bendraautoriai archit. G. Jurevičiaus studija, 2007) ir kt. Su jo archyvu dirbs architektūros istorikė Jolita Kančienė.
Taip pat bus tęsiama nuo 2015 m. suaktyvinta mokslinė- tiriamoji veikla tinklapyje,kuri pritraukia daugiau skaitytojų. Publikacijų skilčiai bus parengti aštuoni architektūros kritiniai bei tiriamieji, apžvalginiai straipsniai.Ankstesniais metais kuruojant M. Šiupšinskui, J. Dūdėnui ir kitiems, sudalyvavo įvairių kartų ir specialybių autoriai: V. Janušauskaitė, V. J. Dičius, D. Čiupailaitė ir kt. 2018 m. planuojama papildyti naujais analitiniais, apžvalginiais straipsniais, kuriuose būtų gilinamasi į Genius loci fenomeną. Skiltį kuruos Kultūros paveldo komisijos darbuotojas, VGTU doktorantas G. Oržikauskas.
Projektą finansuoja:
Virtualus architektūros muziejus pildytas ir 2017 metais
Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija iš dalies finansavo septintus metus Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ pildomą Virtualų architektūros muziejų (www.archmuziejus.lt).
Šios iniciatyvos tikslas – skaitmeninėje formoje kaupti, sisteminti ir išsaugoti ateities kartoms svarbų šalies architektūros palikimą, kad turima informacija galėtų naudotis visi architektūra besidomintys žmonės (tiek Lietuvos, tiek užsienio), su žymiais Lietuvos architektais būtų supažindinti visi, besidomintys architektūros tema.
Eksponatų skaitmeninimas – pagrindinė Virtualaus architektūros muziejaus priemonė, įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir uždavinius. Tačiau tuo neapsiribojama – nuo 2013 m. tęsiamas filmuotų interviu ciklas. Kalbinami žymūs šalies architektai pokalbio metu atskleidžia nežinotas, pamirštas detales, pristato platų savo laikmečio architektūrinės, kultūrinės terpės paveikslą. Jų mintys, prisiminimai, refleksijos apie to meto sociokultūrinį gyvenimą, kūrybinę aplinką ir profesinius iššūkius – taip pat reikšminga, nors ir verbalinė, architektūros paveldo dalis.
2017 metų tikslas pasiektas įgyvendinus šiuos uždavinius:
1) toliau tyrinėti privatūs G. Janulytės- Bernotienės, G. Natkevičiaus bei A. ir G. Prikockių archyvai ir pagal vieningą Virtualaus architektūros muziejaus fondų sistemą kaupta nepriklausomos Lietuvos ar ankstyvesnių laikotarpių medžiaga, ji skaitmeninta ir įkelta į Virtualaus architektūros muziejaus tinklapį; parengti interviu su žymiais architektais, sukūrusiais eilę raiškių, kokybiškų pastatų: Gražina Janulyte- Bernotiene, Gintautu Natkevičiumi bei Asta ir Gintaru Prikockiais;
2) parengti ir publikuoti 6 tiriamieji, apžvalginiai, kritiniai straipsniai XX a. Lietuvos architektūros aktualijų temomis (kuratorius – architektas, hum. m. dr. D. Linartas, straipsnių autoriai sociologė, soc. m. dr. R. Čepaitienė, architektas V. Kuliešius ir kt.);
3) tinklalapis programiškai tobulintas;
4) viešinta informacija, susijusi su Virtualiu architektūros muziejumi.
Iliustracijoje - LSMU Farmacijos fakulteto su vaistine projektas, 2003 m., eskizo skaitmeninė kopija. Arch. G.Janulytė-Bernotienė, G.Zykuvienė ir kt.
Projektą finansavo:
Šios iniciatyvos tikslas – skaitmeninėje formoje kaupti, sisteminti ir išsaugoti ateities kartoms svarbų šalies architektūros palikimą, kad turima informacija galėtų naudotis visi architektūra besidomintys žmonės (tiek Lietuvos, tiek užsienio), su žymiais Lietuvos architektais būtų supažindinti visi, besidomintys architektūros tema.
Eksponatų skaitmeninimas – pagrindinė Virtualaus architektūros muziejaus priemonė, įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir uždavinius. Tačiau tuo neapsiribojama – nuo 2013 m. tęsiamas filmuotų interviu ciklas. Kalbinami žymūs šalies architektai pokalbio metu atskleidžia nežinotas, pamirštas detales, pristato platų savo laikmečio architektūrinės, kultūrinės terpės paveikslą. Jų mintys, prisiminimai, refleksijos apie to meto sociokultūrinį gyvenimą, kūrybinę aplinką ir profesinius iššūkius – taip pat reikšminga, nors ir verbalinė, architektūros paveldo dalis.
2017 metų tikslas pasiektas įgyvendinus šiuos uždavinius:
1) toliau tyrinėti privatūs G. Janulytės- Bernotienės, G. Natkevičiaus bei A. ir G. Prikockių archyvai ir pagal vieningą Virtualaus architektūros muziejaus fondų sistemą kaupta nepriklausomos Lietuvos ar ankstyvesnių laikotarpių medžiaga, ji skaitmeninta ir įkelta į Virtualaus architektūros muziejaus tinklapį; parengti interviu su žymiais architektais, sukūrusiais eilę raiškių, kokybiškų pastatų: Gražina Janulyte- Bernotiene, Gintautu Natkevičiumi bei Asta ir Gintaru Prikockiais;
2) parengti ir publikuoti 6 tiriamieji, apžvalginiai, kritiniai straipsniai XX a. Lietuvos architektūros aktualijų temomis (kuratorius – architektas, hum. m. dr. D. Linartas, straipsnių autoriai sociologė, soc. m. dr. R. Čepaitienė, architektas V. Kuliešius ir kt.);
3) tinklalapis programiškai tobulintas;
4) viešinta informacija, susijusi su Virtualiu architektūros muziejumi.
Iliustracijoje - LSMU Farmacijos fakulteto su vaistine projektas, 2003 m., eskizo skaitmeninė kopija. Arch. G.Janulytė-Bernotienė, G.Zykuvienė ir kt.
Projektą finansavo:
|
|
Architektūros kritikai analizavo Lietuvos bibliotekas
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ pristato 2017 metais vykdytą projektą „Architektūros kritika: Lietuvos bibliotekos“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, rėmė Lietuvos architektų sąjunga.
Architektūros kritika – būtinas sveiko architektūrinio gyvenimo dėmuo. Tai nėra tik naujų (dažniausiai išskirtinių) statinių pristatymas architektams skirtose medijose, jų estetikos, kompozicijos aprašymas. Architektūros kritika turėtų padėti suprasti mus supančią aplinką, principus, kuriais remiantis ši aplinka kuriama, ir pasekmes visuomenei. Šio straipsnių ciklo tikslas – analizuoti architektūrą ne vien kaip estetinį, kompozicinį, tūrių ir struktūrinių sprendimų darinį, bet sieti šių klausimų analizę su tuo, kam šie pastatai yra skirti – jų programa, institucija ir naudotojų veiklos galimybėmis juose. Architektūra ne vien atspindi visuomenę ar yra greta jos. Architektūra materializuoja visuomenę, sudaro galimybes plėtoti skirtingas žmonių veiklas, apibrėžia jų sąveikas. Tad kilo idėja sutelkti architektūrines ir sociologines žinias nagrinėti pastatus kaip materialių dalių, socialinių praktikų, emocinių patirčių, institucinių tikslų, laikui (Zeitgeist) būdingų ideologijų rinkinius.
„Give me a gun and I᾿ll make a building move“, – rašė Bruno Latouras ir Albina Yaneva. Pastatas yra ne vien materiali, savita estetika pasižyminti struktūra, kuri laikui bėgant sensta, tai nuolat kintanti santykyje su skirtingų grupių naudojimu struktūra. Tokiai analizei pasirinkome simboliškai reikšmingus ir į kintančių socialinių ideologijų koliziją patenkančius pastatus – bibliotekas. Bibliotekos (bent Vakarų pasaulio šalyse) šiandien patiria lūžio momentą. Bibliotekų diskursas persmelktas idėjų, kad bibliotekos turi keistis, ir klausimų, kokia turi būti XXI a. biblioteka, koks turi būti jos vaidmuo. Įsitvirtinantys diskursai brėžia ankstesnės bibliotekos kaip dulkėtos ir tylios vietos įvaizdžius, o naujai bibliotekai siūlo atsiverti, išskleisti naudotojų kūrybingumą. Iš žinių infrastruktūros, atminties institucijos, archyvo virsti socialine infrastruktūra, bendruomenės erdve. Diskursą persmelkia idėjos: atvirumo, skaidrumo, prieinamumo, minimizuojamos lankytojų kontrolės, išplėstos bibliotekų paslaugų programos. Tokius pokyčius turi įsileisti ir fizinė institucijos erdvė – architektūra turi atspindėti ir įgalinti pokyčius.
Bibliotekoms skiriama svarba ir Lietuvoje valstybiniu mastu: 2016-ieji buvo paskelbti bibliotekų metais. 2002 m. rugsėjo 17 d. LR Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta Lietuvos bibliotekų modernizavimo programa. Pavyzdžių analizei pasirinkome iš bibliotekų, atnaujintų pagal šią programą, atsižvelgdami į tai, kad visos nagrinėjamos bibliotekos atvėrė duris jau XXI a. ir į skirtingus sprendimus: nuo istorinio pastato pritaikymo, sprendimo statyti priestatą prie istorinio pastato iki radikalios rekonstrukcijos:
• Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, architektas Saulius Juškys, atsidarė 2006 m.
• Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, architektai Donaldas Trainauskas, Darius Baliukevičius,Virginija Bakšienė, atsidarė 2008 m.
• Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, architektė Vigilija Paulionienė, atsidarė 2012 m.
• Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, architektas Kęstutis Akelaitis, atsidarė 2015 m.
Bibliotekų analizė apėmė apsilankymus pastate, interviu su bibliotekų direktorėmis, pokalbius su jų darbuotojomis ir lankytojais, stebėjimą. Kėlėme klausimus apie bendrą bibliotekos įvaizdį – kokią bibliotekų paradigmą, jų vaidmenį išreiškia ir įgalina (ar tai prieštarauja vienas kitam, ar padeda?) pastatas, kaip jame organizuojama lankytojų patirtis, kuriamos skaitymo atmosferos, kaip priimamos skirtingos socialinės grupės ir tenkinami skirtingi poreikiai, kaip bibliotekoje apgyvendinamas garsas ir kokį žinojimo modelį jos išreiškia per skirtingos literatūros fondų pasiekiamumo organizavimą erdvėje?
Asmeninė autorių patirtis besilankant bibliotekose ir rašant tekstus kartu patvirtina, koks nevienareikšmiškas reiškinys yra erdvinė patirtis, susidedanti iš ankstesnių patirčių, išankstinių lūkesčių, su institucija siejamų tikslų, specifinių ir specialybės žinių, net asmenybės tipų! Tad tekstai gimė iš ilgų diskusijų ir kompromisų paieškos, skirtingų požiūriu derinimo. Jie pateikiami kaip koliažas iš gautų žinių ir asmeninės patirties. Tad tikimės virtualiai paimti jus už rankos ir užsukti į bibliotekas, pasklidusias po Lietuvos miestus.
Straipsnius skaitykite www.archmap.lt
Ciklo kuratorė D. Čiupailaitė
Projektą finansavo:
Architektūros kritika – būtinas sveiko architektūrinio gyvenimo dėmuo. Tai nėra tik naujų (dažniausiai išskirtinių) statinių pristatymas architektams skirtose medijose, jų estetikos, kompozicijos aprašymas. Architektūros kritika turėtų padėti suprasti mus supančią aplinką, principus, kuriais remiantis ši aplinka kuriama, ir pasekmes visuomenei. Šio straipsnių ciklo tikslas – analizuoti architektūrą ne vien kaip estetinį, kompozicinį, tūrių ir struktūrinių sprendimų darinį, bet sieti šių klausimų analizę su tuo, kam šie pastatai yra skirti – jų programa, institucija ir naudotojų veiklos galimybėmis juose. Architektūra ne vien atspindi visuomenę ar yra greta jos. Architektūra materializuoja visuomenę, sudaro galimybes plėtoti skirtingas žmonių veiklas, apibrėžia jų sąveikas. Tad kilo idėja sutelkti architektūrines ir sociologines žinias nagrinėti pastatus kaip materialių dalių, socialinių praktikų, emocinių patirčių, institucinių tikslų, laikui (Zeitgeist) būdingų ideologijų rinkinius.
„Give me a gun and I᾿ll make a building move“, – rašė Bruno Latouras ir Albina Yaneva. Pastatas yra ne vien materiali, savita estetika pasižyminti struktūra, kuri laikui bėgant sensta, tai nuolat kintanti santykyje su skirtingų grupių naudojimu struktūra. Tokiai analizei pasirinkome simboliškai reikšmingus ir į kintančių socialinių ideologijų koliziją patenkančius pastatus – bibliotekas. Bibliotekos (bent Vakarų pasaulio šalyse) šiandien patiria lūžio momentą. Bibliotekų diskursas persmelktas idėjų, kad bibliotekos turi keistis, ir klausimų, kokia turi būti XXI a. biblioteka, koks turi būti jos vaidmuo. Įsitvirtinantys diskursai brėžia ankstesnės bibliotekos kaip dulkėtos ir tylios vietos įvaizdžius, o naujai bibliotekai siūlo atsiverti, išskleisti naudotojų kūrybingumą. Iš žinių infrastruktūros, atminties institucijos, archyvo virsti socialine infrastruktūra, bendruomenės erdve. Diskursą persmelkia idėjos: atvirumo, skaidrumo, prieinamumo, minimizuojamos lankytojų kontrolės, išplėstos bibliotekų paslaugų programos. Tokius pokyčius turi įsileisti ir fizinė institucijos erdvė – architektūra turi atspindėti ir įgalinti pokyčius.
Bibliotekoms skiriama svarba ir Lietuvoje valstybiniu mastu: 2016-ieji buvo paskelbti bibliotekų metais. 2002 m. rugsėjo 17 d. LR Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta Lietuvos bibliotekų modernizavimo programa. Pavyzdžių analizei pasirinkome iš bibliotekų, atnaujintų pagal šią programą, atsižvelgdami į tai, kad visos nagrinėjamos bibliotekos atvėrė duris jau XXI a. ir į skirtingus sprendimus: nuo istorinio pastato pritaikymo, sprendimo statyti priestatą prie istorinio pastato iki radikalios rekonstrukcijos:
• Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, architektas Saulius Juškys, atsidarė 2006 m.
• Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, architektai Donaldas Trainauskas, Darius Baliukevičius,Virginija Bakšienė, atsidarė 2008 m.
• Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, architektė Vigilija Paulionienė, atsidarė 2012 m.
• Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, architektas Kęstutis Akelaitis, atsidarė 2015 m.
Bibliotekų analizė apėmė apsilankymus pastate, interviu su bibliotekų direktorėmis, pokalbius su jų darbuotojomis ir lankytojais, stebėjimą. Kėlėme klausimus apie bendrą bibliotekos įvaizdį – kokią bibliotekų paradigmą, jų vaidmenį išreiškia ir įgalina (ar tai prieštarauja vienas kitam, ar padeda?) pastatas, kaip jame organizuojama lankytojų patirtis, kuriamos skaitymo atmosferos, kaip priimamos skirtingos socialinės grupės ir tenkinami skirtingi poreikiai, kaip bibliotekoje apgyvendinamas garsas ir kokį žinojimo modelį jos išreiškia per skirtingos literatūros fondų pasiekiamumo organizavimą erdvėje?
Asmeninė autorių patirtis besilankant bibliotekose ir rašant tekstus kartu patvirtina, koks nevienareikšmiškas reiškinys yra erdvinė patirtis, susidedanti iš ankstesnių patirčių, išankstinių lūkesčių, su institucija siejamų tikslų, specifinių ir specialybės žinių, net asmenybės tipų! Tad tekstai gimė iš ilgų diskusijų ir kompromisų paieškos, skirtingų požiūriu derinimo. Jie pateikiami kaip koliažas iš gautų žinių ir asmeninės patirties. Tad tikimės virtualiai paimti jus už rankos ir užsukti į bibliotekas, pasklidusias po Lietuvos miestus.
Straipsnius skaitykite www.archmap.lt
Ciklo kuratorė D. Čiupailaitė
Projektą finansavo:
Paroda „Architektūra arti mūsų“ atkeliauja į Elektrėnus
|
|
Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ sukurta keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“, iš dalies remiant Lietuvos kultūros tarybai ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, 2017 m. tęsia savo kelionę per Lietuvą.
Šiais metais ji lankysis penkiuose vidurio ir pietų Lietuvos miestuose ir miesteliuose: Elektrėnuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Prienuose, o finišuos Marijampolėje. Balandžio 27 d. ji atidaryta Elektrėnų kultūros centre (Draugystės g. 2, Elektrėnai) kartu su Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriumi Virgilijumi Prusku, Elektrėnų kultūros centro direktoriumi Remigijumi Suslavičiumi, kitais. Čia ji lauks visų besidominčių kokybiška architektūra iki gegužės 25 d. 
|
Pasipildęs Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis laukia skaitytojų
Jau baigiasi kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ inicijuoto projekto „Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis-4“ (archmap.lt), kurį rėmė Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos ministerija ir UAB „Alu Systems“, UAB „Wienerberger“, UAB „JUNG Vilnius“, įgyvendinimas. Šiais metais parengta dar 20 apžvalginių - šių dienų šalies architektūros objektų - straipsnių (autorė G. Trapikienė). Ne mažiau lauktas buvo ir straipnsių rubrikos pildymas: straipsnių skiltį šiais metais kuravo VDU Menotyros katedros vedėja, doc. dr. Jūratė Tutlytė, siekusi, kad 2016 metais straipsnių autoriai gilintųsi į šalies architektūros aktualijas. Čia jau galima paskaityti A. Štelbienės straipsnį „Kelių policijos pastato viražai“ bei P. T. Laurynaičio refleksiją „Lietuviškas dangoraižis – tarp skubos ir kokybės“.
Virtualus Lietuvos architektūros muziejus pristato interviu su Audriumi Ambrasu
|
Džiaugiamės galėdami paskelbti apie Virtualaus Lietuvos architektūros muziejaus rinkinio – dokumentinių filmų (interviu) serijos – tęsinį. Jį papildėme interviu su žymių šalies architektu Audriumi Ambrasu. Filmą sudaro trys dalys.
Interviu filmuotas 2016 m. spalio 26 d. Audrių Ambrasą kalbino architektas, VGTU doktorantas Martynas Mankus. Interviu kūrimą rėmė Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos architektų sąjunga. Pirmą interviu dalį galite peržiūrėti čia. |
Ar Aukštamiesčio gyventojai nori centro, kultūros, sporto ir poilsio erdvių?
|
|
Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ kartu su menų fabriku LOFTAS ir Vilniaus miesto savivaldybe kryptingai vysto Aukštamiesčio (Naujamiesčio viršutinė terasa) viziją, kuri po truputį įgauna kūną.
Šių metų kūrybinės dirbtuvės dedikuotos viešosioms erdvėms. Čia jų nėra, nors gyventojai nedviprasmiškai sako: „Mums jų reikia.“ Lietuvos kultūros taryba kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, remiant ir UAB „Vilbra“ remia iniciatyvą, kad tokios erdvės būtų ne tik patogios, atitinkančios naudotojų poreikius, bet ir meniškos, ženklinančios Aukštamiesčio kaip Kūrybininkų miesto savitumą. Žinoma, naivu tikėtis, kad tokiame sudėtingame, ne vieną problemų turinčiame rajone kaip Aukštamiestis kad vienintelė likusi dilema – kokybiškos viešosios erdvės. Egzistuojančias problemas, uždavinius, kuriuos būtina lygiagrečiai spręsti, identifikavo trys architektų ir kraštovaizdžio specialistų kolektyvai, nuo spalio 23 dienos analizavę potencialių viešųjų erdvių teritorijas ir jų aplinką. Šiandien, lapkričio 18 dieną, vėl susitikta ir diskutuota su gyventojais ir skirtingų sričių ekspertais. Svarbiausi įvykiai – komandos pristatė analizės rezultatus ir idėjas, kuria linkme būtų galima vystyti konkrečias teritorijas, jau įgijusias kodinius pavadinimus: Amatų gatvelės teritorija, Balandinės teritorija ir Stadiono (statyto sovietmečiu, dabar baigiančio užželti) teritorija. Grupės WALL nariai, pavadinę savo idėją kodiniu žodžiu „Siena“, pasisakė už bendruomenių iniciatyvas, miesto sodą, vandenį, užtikrinant bioįvairovę. Pagrindinis jų idėjos akcentas – transformuoti Amatų gatvelės kvartalo centrą į Aukštamiesčio reprezentacinę aikštę, kuriai pritarė ne vienas pristatyme-diskusijoje dalyvavęs gyventojas. Jie čia matytų stiprų kultūrinį traukos tašką. Kitose erdvėse architektai linkę skatinti bendras veiklas: kurti miesto sodą, gyventojų daržus ir pan. Žinia, išsaugant ir aktyvaus poilsio galimybę. Jų nuomone, svarbi yra socialinė praktika: veiklos scenarijus, galimybė stebėti, žaisti. INBLUM kolektyvas atliko itin išsamią analizę. Anot jų, vertingi želdiniai, reljefas ir visa bioįvairovė gali formuoti viešą gyvybingą erdvę. Savo darbe „Miestas“ jie nustatė tokius nagrinėjamų kvartalų iššūkius kaip pasenusi infrastruktūra, padrikas užstatymas, teritorijos užterštumas. Pasak komandos narių, vieni galimų sprendimų – įdomesnė nei Lietuvoje įprastos daugiabučių namų renovacijos, atitinkami apšvietimo sprendimai (dabar baugu vaikščioti sutemus), kvartalų pasiekiamumo ir atvirumo formavimas. Komanda NO ARCHITECTS kėlė klausimus, kurios erdvės – viešos, o kurios – daugiabučių namų gyventojų? Kas yra konkrečios erdvės šeimininkas? Kokia būsimos viešosios erdvės priežiūros strategija? Kas yra privatu, o kas – bendra? Anot architektų, norint sukurti gyvybingą ir patrauklią viešąją erdvę, atitinkančią gyventojų poreikius, neatsiejamas yra bendravimas ir bendradarbiavimas su vietos gyventojais ne vieną kartą ar savaitę, bet metus, metų metus. Jie aiškiai išskyrė 3 savo prigimtimi skirtingas viešąsias erdves: Amatų gatvelės – susijusi su istorija, Balandinės – grįsta bendruomenine veikla, o Stadiono viešojoje erdvėje ir toliau plėtoti su aktyvia, sveiką gyvensenos būdą propaguojančia veikla. Nors kiekviena grupių akcentavo skirtingas problemas ir kvietė matyti erdves skirtingais aspektais, tačiau visi aspektai ir iššūkiai yra vienodai svarbūs nagrinėjant teritoriją ir kalbant apie jos problematiką. Toliau architektai ir kraštovaizdžio specialistai koncentruosis į konkrečių viešųjų erdvių idėjų ir galimų sprendinių kūrimą. Šiame etape gyventojai ir jų nuomonės, poreikiai ir lūkesčiai yra be galo svarbūs – jie formuos MŪSŲ mikrorajoną. Tad rytoj, lapkričio 19 d. nuo 11.00 iki 13.00 val. gyventojai kviečiami užsukti į menų fabriką LOFTAS (II aukštą) ir gyvai pamatyti, KAIP ir KĄ kuria architektai, pabūti EKSPERTAIS, savo ekspertine patirtimi – gyvenimo Aukštamiestyje – patarti jiems kūrybos procese. Ypač Jūsų laukia NO ARCHITECTS, pasiryžę įsiklausyti ir KARTU SU JUMIS kurti bendrąją mūsų visų erdvę. Rezultatų pristatymas ir aptarimas vyks sekmadienį, lapkričio 20 d., 17 val. menų fabrike LOFTAS (Švitrigailos g. 2, Vilnius). Laukiame Jūsų. |
Startavo kūrybinės dirbtuvės "Aukštamiesčio viešosios erdvės"
|
|
Jau žinomi kūrybinių dirbtuvių "Aukštamiesčio viešosios erdvės" kolektyvai. Jų trys ir visi - konceptualiai mąstantys ir kuriantys žmonės. Tai, ko reikia Aukštamiesčiui. Gal neatsitiktinai bent keli 2 iš 3 kolektyvų nariai gyvena ten pat... Sveikiname prisijungus prie tokio svarbaus projekto ir linkime įkvėpimo kuriant Aukštamiesčio bendrabūvio vietas.
Kolektyvo „Wall“ nariai: Monika Zemlickaitė, Giedrė Datenytė, Donatas Laucius, kraštovaizdžio architektė Goda Characiejienė. Kolektyvo „Inblum“ nariai: Dmitrij Kudin, Laura Malcaitė, Mindaugas Šutavičius, kraštovaizdžio architektė Emilija Armakauskaitė. Kolektyvo „NO archtects“ nariai: Markas Grinevičius, Ulė Grinevičiūtė, Diana Markovskaja, kraštovaizdžio architektė Viktorija Mištautaitė. Taip pat jau startavo kūrybinių dirbtuvių "Aukštamiesčio viešosios erdvės". Kas nedalyvavo 2016-10-23 menų fabrike LOFTAS vykusiame starte... tegali dusti iš pavydo. Bo buvo žiauriai turininga ir smagu. Daug žinių, naujos patirties, naujų pažinčių, šviežių idėjų... Visa ko įkvepiančio. AČIŪ Jums visiems, kas dalyvavote, organizavote. Ir, žinoma, AČIŪ Lietuvos kultūros tarybai, LR kultūros ministerijai ir UAB "Vilbra", kad suteikė progą apturėti tokią neįkainojamą patirtį. Kaip organizatorius, Kūrybinių industrijų parkas "Architektūros centras" sau nedėkos, bet būtinai - partneriams Menų fabrikui LOFTAS ir Vilniaus miesto savivaldybei. DIRBAM TOLIAU. |
Kviečiame teikti paraiškas dalyvauti kūrybinės dirbtuvėse Aukštamiestyje
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su partneriais menu fabriku Loftas ir Vilniaus miesto savivaldybe, remiant Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir UAB „Vilbra“, įgyvendina projektą – architektūrines-urbanistines kūrybines dirbtuves „Aukštamiesčio viešosios erdvės“.
Tai jau antras Aukštamiestyje įgyvendinamas projektas. Pernai čia vyko kūrybinės dirbtuvės „Aukštamiesčio arterija“. Visų šių renginių tikslas – transformuoti viršutinę Naujamiesčio terasą iš buvusio industrinio rajono į kūrybinių industrijų rajoną, kartu plačiai garsinant vietos vardą (Vilniuje, Lietuvoje ir už jos ribų).
Pernai ieškota kelių tapatybės raiškai. Tarp pasiūlymų dominavo sutvarkytų viešųjų, žaliųjų erdvių poreikis, kartu - noras, kad teritorija būtų atpažįstama kaip kūrybos atstovų rezidencijų vieta. 2015 m. kūrybinių dirbtuvių rezultatai parodė, kad sėkmingiausiai iš nagrinėtų kvartalų į kūrybines industrijas transformuotis gali buvusi "Elfos" radijo gamyklos teritorija ir „penkiukė“, nes čia reziduoja daugiau menininkų, kvartalai tapatinami su kitoniškumu, originalumu, gal net egzotika, o tarp jų įsiterpęs kvartalas su Amatų gatvele tinkamiausias viešajai žaliajai erdvei su kultūriniais renginiais.
Šiais metais atlikus minėtų ir greta esančių kvartalų gyventojų apklausą interviu forma, šalia būtinybės turėti rekreacinę žaliąją erdvę, išryškėjo ir kitas poreikis – sporto ir vaikų žaidimo zonų. Tinkamiausia vieta – dar sovietmečiu įrengtas sporto aikštynas kvartalo tarp Vytenio, Naugarduko, Birželio 23-osios ir Ševčenkos gatvių viduje (deja, šiuo matu labai apleistas).
Todėl 2016 metais kūrybinių dirbtuvių metu nagrinėjami objektai – 2 kvartalai, turinys potencialą virsti pilnavertėmis viešosiomis erdvėmis:
1) tarp Švitrigailos, Kauno, Vytenio ir Naugarduko g.,
2) tarp Vytenio, Naugarduko, Birželio 23-osios ir Ševčenkos gatvių.
Kūrybinėse dirbtuvėse bus kviečiamos dalyvauti trys architektų grupės, kurias atrinks komisija, sudaryta iš organizatorių ir ekspertų (viena jų jau žinoma – Menų inkubatoriaus „Architektūros centras“ rezidentai „NO architects“).
Kviečiame teikti paraiškas!
Iki š. m. spalio 19 d. 17:00 val. prašome atsiųsti:
- Komandos narių sąrašą, su kontaktais (tel. nr., el.p. adresas)
- Komandos narių bendrų darbų pavyzdžius
- motyvacinį laišką – max. 200 žodžių (nebūtinas, tačiau bus laikomas privalumu)
Svarbu: kiekvienoje grupėje būtinai turi būti ir kraštovaizdžio architektas, esant galimybei – ir miesto sociologas.
Visa informacija turi būti pateikiama 1 pdf laikmenoje. Paraiškas siųsti į [email protected]
Atrankos kriterijai:
- komandos patirtis (privalumas – patirtis projektuojant viešąsias erdves, dirbant su bendruomenėmis Lietuoje ir/ar užsienyje);
- inovatyvumas, kūrybiškumas, vizionieriškumas.
Kūrybinių dirbtuvių dalyvių sąrašas bus paskelbtas š. m. spalio 21 d. KIP „Architektūros centras“ svetainėje ir socialinio tinklo Facebook paskyroje. Atrinkti dalyviai bus informuojami ir el. paštu.
Kalendorius
Kūrybinės dirbtuvės startuoja 2016 m. spalio 23 d. (sekmadienį). Starto metu ekspertai ir diskusijų moderatorės pristato trumpus (po 10-15 min.) pranešimus savo tema. Vėliau įvyksta gyva diskusija su gyventojais.
Lapkričio 18-20 dienomis penktadienis-sekmadienis) vyks kūrybinių dirbtuvių finišo tiesioji: dalyviai vietoje (su gyventojų pagalba – jei atsiras savanorių) kurs koncepcijas.
2016 m. lapkričio 18 d. pradžioje numatomos trumpos diskusijos dėl sugeneruotų idėjų (dalyvauja ir ekspertai, proceso moderatorės).
2016 m. lapkričio 20 d. po pietų keliamės į Loftą, kur vyks viešas koncepcijų aptarimas su visų susidomėjusiųjų (gyventojų, politikų, kultūros veikėjų ir pan.) dalyvavimu.
Kūrybinių dirbtuvių kuratorė: Aida Štelbienė,
Ekspertai: urbanistas, Vilniaus m. vyr. architektas Mindaugas Pakalnis, miesto sociologė, dr. Dalia Čiupailaitė, kraštovaizdžio specialistė Ramunė Sanderson.
Diskusijų moderatorės: Elena Archipovaitė, dr. Giedrė Godienė.
Savanorės: Alina Stepanenko, Aistė Dūdėnaitė, Vaiva Šikšniutė.
Kontaktinis asmuo: Aida Štelbienė, [email protected], +37068099800.
Tai jau antras Aukštamiestyje įgyvendinamas projektas. Pernai čia vyko kūrybinės dirbtuvės „Aukštamiesčio arterija“. Visų šių renginių tikslas – transformuoti viršutinę Naujamiesčio terasą iš buvusio industrinio rajono į kūrybinių industrijų rajoną, kartu plačiai garsinant vietos vardą (Vilniuje, Lietuvoje ir už jos ribų).
Pernai ieškota kelių tapatybės raiškai. Tarp pasiūlymų dominavo sutvarkytų viešųjų, žaliųjų erdvių poreikis, kartu - noras, kad teritorija būtų atpažįstama kaip kūrybos atstovų rezidencijų vieta. 2015 m. kūrybinių dirbtuvių rezultatai parodė, kad sėkmingiausiai iš nagrinėtų kvartalų į kūrybines industrijas transformuotis gali buvusi "Elfos" radijo gamyklos teritorija ir „penkiukė“, nes čia reziduoja daugiau menininkų, kvartalai tapatinami su kitoniškumu, originalumu, gal net egzotika, o tarp jų įsiterpęs kvartalas su Amatų gatvele tinkamiausias viešajai žaliajai erdvei su kultūriniais renginiais.
Šiais metais atlikus minėtų ir greta esančių kvartalų gyventojų apklausą interviu forma, šalia būtinybės turėti rekreacinę žaliąją erdvę, išryškėjo ir kitas poreikis – sporto ir vaikų žaidimo zonų. Tinkamiausia vieta – dar sovietmečiu įrengtas sporto aikštynas kvartalo tarp Vytenio, Naugarduko, Birželio 23-osios ir Ševčenkos gatvių viduje (deja, šiuo matu labai apleistas).
Todėl 2016 metais kūrybinių dirbtuvių metu nagrinėjami objektai – 2 kvartalai, turinys potencialą virsti pilnavertėmis viešosiomis erdvėmis:
1) tarp Švitrigailos, Kauno, Vytenio ir Naugarduko g.,
2) tarp Vytenio, Naugarduko, Birželio 23-osios ir Ševčenkos gatvių.
Kūrybinėse dirbtuvėse bus kviečiamos dalyvauti trys architektų grupės, kurias atrinks komisija, sudaryta iš organizatorių ir ekspertų (viena jų jau žinoma – Menų inkubatoriaus „Architektūros centras“ rezidentai „NO architects“).
Kviečiame teikti paraiškas!
Iki š. m. spalio 19 d. 17:00 val. prašome atsiųsti:
- Komandos narių sąrašą, su kontaktais (tel. nr., el.p. adresas)
- Komandos narių bendrų darbų pavyzdžius
- motyvacinį laišką – max. 200 žodžių (nebūtinas, tačiau bus laikomas privalumu)
Svarbu: kiekvienoje grupėje būtinai turi būti ir kraštovaizdžio architektas, esant galimybei – ir miesto sociologas.
Visa informacija turi būti pateikiama 1 pdf laikmenoje. Paraiškas siųsti į [email protected]
Atrankos kriterijai:
- komandos patirtis (privalumas – patirtis projektuojant viešąsias erdves, dirbant su bendruomenėmis Lietuoje ir/ar užsienyje);
- inovatyvumas, kūrybiškumas, vizionieriškumas.
Kūrybinių dirbtuvių dalyvių sąrašas bus paskelbtas š. m. spalio 21 d. KIP „Architektūros centras“ svetainėje ir socialinio tinklo Facebook paskyroje. Atrinkti dalyviai bus informuojami ir el. paštu.
Kalendorius
Kūrybinės dirbtuvės startuoja 2016 m. spalio 23 d. (sekmadienį). Starto metu ekspertai ir diskusijų moderatorės pristato trumpus (po 10-15 min.) pranešimus savo tema. Vėliau įvyksta gyva diskusija su gyventojais.
Lapkričio 18-20 dienomis penktadienis-sekmadienis) vyks kūrybinių dirbtuvių finišo tiesioji: dalyviai vietoje (su gyventojų pagalba – jei atsiras savanorių) kurs koncepcijas.
2016 m. lapkričio 18 d. pradžioje numatomos trumpos diskusijos dėl sugeneruotų idėjų (dalyvauja ir ekspertai, proceso moderatorės).
2016 m. lapkričio 20 d. po pietų keliamės į Loftą, kur vyks viešas koncepcijų aptarimas su visų susidomėjusiųjų (gyventojų, politikų, kultūros veikėjų ir pan.) dalyvavimu.
Kūrybinių dirbtuvių kuratorė: Aida Štelbienė,
Ekspertai: urbanistas, Vilniaus m. vyr. architektas Mindaugas Pakalnis, miesto sociologė, dr. Dalia Čiupailaitė, kraštovaizdžio specialistė Ramunė Sanderson.
Diskusijų moderatorės: Elena Archipovaitė, dr. Giedrė Godienė.
Savanorės: Alina Stepanenko, Aistė Dūdėnaitė, Vaiva Šikšniutė.
Kontaktinis asmuo: Aida Štelbienė, [email protected], +37068099800.
Panevėžiečiai pažvelgė į architektūrą iš arti
|
|
Įvyko paskutinis šiais metais keliaujančios parodos "Architektūra arti mūsų" atidarymas. Įspūdingas atidarymas - gausus ir lankytojų, ir sveikintojų, ir diskusijų, ir... vaišių. Nuoširdžiai dėkojame Panevėžio miesto merui,architektui Ryčiui Račkauskui, kad neišduoda architektūros, miesto vyr. architektei Daivai Gasiūnienei už nuolatinį rūpestį urbanistine aplinka, kaip ir gausiam panevėžiečių architektų būriui, savo iniciatyvumu užkrečiančių aplinkinius. Žinoma, negalima nepadėkoti Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų direktorei Sandrai Myškienei, direktorės pavaduotojui Algimantui Skvereckui bei kolektyvo vadovui Girmantui Rudokui - už šiltą priėmimą ir... meilę Rūmų pastatui (arch. H. Balčiūnas).
|
Architektūra artėja link Panevėžio
Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ sukurtos keliaujančios parodos „Architektūra arti mūsų“ atidarymas – puiki proga aptarti, kas yra kokybiška architektūra, kaip ją išmatuoti. Ypač todėl, kad parodą lydi paskaita-diskusija, kurioje turi progą pasisakyti visi besidomintys urbanistine aplinka.
Nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio galo su paroda bus galima susipažinti Panevėžyje. Čia, Kultūros centre Panevėžio bendruomenių rūmai (Kranto g. 28, LT-35172, Panevėžys), rugpjūčio 25 d. 17 val. įvyks parodos „Architektūra arti mūsų“ atidarymas su paskaita-diskusija. Ekspoziciją bus galima aplankyti iki rugsėjo 22 d.
Tai - paskutinė proga išvysti ekspoziciją šiais metais.
Nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio galo su paroda bus galima susipažinti Panevėžyje. Čia, Kultūros centre Panevėžio bendruomenių rūmai (Kranto g. 28, LT-35172, Panevėžys), rugpjūčio 25 d. 17 val. įvyks parodos „Architektūra arti mūsų“ atidarymas su paskaita-diskusija. Ekspoziciją bus galima aplankyti iki rugsėjo 22 d.
Tai - paskutinė proga išvysti ekspoziciją šiais metais.
Trakų kultūros rūmuose virė karštos diskusijos
|
|
2016 m. rugpjūčio 20 d. 10 val. prasidėjo ilgokai lauktos Trakų kultūros rūmų ir jų prieigų konversijos kūrybinės dirbtuvės. Visą dieną trukusiame renginyje sveikinimo žodį tarė Trakų rajono merė Edita Rudelienė,vyriausiasis architektas Povilas Montvila, šauniu sambūriu džiaugėsi merės pavaduotoja Marija Puč, administracijos direktoriaus pavaduotoja Karolina Narkevič, Trakų kultūros rūmų reizdentai bei trakiečiai.
Po kelias valandas trukusių ekspertų pasisakymų, įvyko ir karštos diskusijos. Diskutuota, kas ir kaip turėtų keistis tiek Trakų kultūros rūmuose, tiek jų aplinkoje. Ne vienas klausė, kodėl šeštadienį? Dėl žmonių. Galimybės jiems sudalyvauti ir išsakyti savo poziciją, savo norus, lūkesčius. Nes darbo dieną jie užimti darbe - tai objektyvi priežastis, dėl ko Trakų gyventojai negali dalyvauti dirbtuvėse. Šeštadienis - laisva diena, laisva valia ateiti ir prisidėti prie savo ir kitų gerovės kūrimo. |
Trakų kultūros rūmų ir jų prieigų konversijos kūrybinių dirbtuvių startas
Kūrybinių dirbtuvių pagrindinis tikslas – padėti rasti (bendru visų suinteresuotų šalių sutarimu) sprendimus ir sukurti koncepciją, kaip būtų galima tiek Trakų kultūros rūmus, tiek teritoriją aplink juos transformuoti į patrauklią, šiuolaikinius poreikius atitinkančią kultūrinę erdvę – visų trakiečių širdį. Išanalizavus rezidentų poreikius, pastatas turėtų didėti.
Jau rugpjūčio 20 d. 10 val. visi norintieji aktyviai prisidėti prie Rūmų transformacijos, renkasi Trakų kultūros rūmuose (Vytauto g. 69).
Programa:
10 - 10.20 val. Sveikinimo žodis. Kūrybinių dirbtuvių pristatymas.
10.20 - 12.30 val. Vietovės analizė (esamos situacijos, potencialo ir ateities galimybių), kurią įvairiais aspektais pristatys kūrybinių dirbtuvių ekspertai: urbanistas Nerijus Siciūnas, paveldo specialistė Giedrė Filipavičienė, architektas Martynas Mankus, kraštovaizdžio architektė Ramunė Sanderson, miesto sociologė Maryja Šupa; be dirbtuvių ekspertų, tautosakininkė, etnografė Lina Leparskienė papasakos apie istorinius ir esamus Trakus.
12.30 - 13.00 val. Kavos pertrauka.
13.00 - 13.15 val. Rezidentų ir gyventojų apklausos rezultatų aptarimas.
13.15 - 15.00 val. Diskusija grupėse.
15 - 16.00 val. bendra diskusija, užduoties architektams formulavimas.
Jau rugpjūčio 20 d. 10 val. visi norintieji aktyviai prisidėti prie Rūmų transformacijos, renkasi Trakų kultūros rūmuose (Vytauto g. 69).
Programa:
10 - 10.20 val. Sveikinimo žodis. Kūrybinių dirbtuvių pristatymas.
10.20 - 12.30 val. Vietovės analizė (esamos situacijos, potencialo ir ateities galimybių), kurią įvairiais aspektais pristatys kūrybinių dirbtuvių ekspertai: urbanistas Nerijus Siciūnas, paveldo specialistė Giedrė Filipavičienė, architektas Martynas Mankus, kraštovaizdžio architektė Ramunė Sanderson, miesto sociologė Maryja Šupa; be dirbtuvių ekspertų, tautosakininkė, etnografė Lina Leparskienė papasakos apie istorinius ir esamus Trakus.
12.30 - 13.00 val. Kavos pertrauka.
13.00 - 13.15 val. Rezidentų ir gyventojų apklausos rezultatų aptarimas.
13.15 - 15.00 val. Diskusija grupėse.
15 - 16.00 val. bendra diskusija, užduoties architektams formulavimas.
Keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“ jau pasiekė Kupiškį
|
|
Paroda „Architektūra arti mūsų" jau Kupiškyje. Atidarymas buvo tikrai smagus: kamerinėje aplinkoje su ugninga diskusija (galiausiai į ją įsitraukė ir operatorius). Smagu, nes žmonės neabejingi savo aplinkai, savo miestui, kuris iš tiesų labai tvarkingas, gausiai papuoštas jaukiomis įdomiomis skulptūromis. Ir jame daug ką įdomaus galima nuveikti (Kupiškio kultūros centras numatęs įspūdingą programą vasaros sezonui - kiekvieną savaitgalį buvo/ bus ką veikti). Verta aplankyti. Ačiū labai svetingam Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro kolektyvui, o ypač aktyviai jo direktorei Jolitai Janušonienei ir informacijos ir sklaidos skyriaus vedėjai Karolinai Vaižmužytei už šiltą priėmimą.
|
Biržiečiai kviečiami pažvelgti į Lietuvos architektūrą iš arčiau
Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ sukurta keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“ kviečia susimąstyti, ar gali kokybiška architektūra gimti atsitiktinai? Ji – įdėmus žvilgsnis į šiandienės Lietuvos architektūros klodus, slypinčius už didžiųjų miestų ribų. Ši paroda skirta šalies regionams – 36 eksponatai rodo Lietuvos rajonuose per pastaruosius kelis dešimtmečius sukurtą kokybišką architektūrą.
Parodos atidarymas – puiki proga aptarti, kas yra kokybiška architektūra, kaip ją išmatuoti. Mat, parodą lydi paskaita-diskusija „Architektūra arti mūsų“, kurioje gilinamasi į dabartinės lietuvių architektūros pavyzdžius, ieškoma, kuo jie stiprūs, patrauklūs ir svarbūs vienai ar kitai vietovei.
2016 metų liepos mėnesį su paroda bus galima susipažinti Biržuose. Čia, Biržų kultūros centre (J. Basanavičiaus g. 4, Biržai), jau birželio 30 d. 17 val. įvyks parodos „Architektūra arti mūsų“ atidarymas su paskaita-diskusija. Ekspoziciją bus galima aplankyti iki liepos 28 d.
Paroda „Architektūra arti mūsų“ 2016 m. bus eksponuojama šešiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose: Visagine, Zarasuose, Rokiškyje, Biržuose, Kupiškyje, o finišuos Panevėžyje. 2017 metais kelionė tęsis po vidurio ir pietų Lietuvą.
Puikūs pastatai ir aikštės, stovintys atokiausiuose šalies kampeliuose, įkvėpė sukurti vizualinę architektūros puotą akims, turtingą formų, spalvų, įdomių sprendimų. Jie – gyvas pavyzdys, kad Lietuvos periferijoje kunkuliuoja kūrybinė mintis.
Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija (gen. rėmėjai), UAB „Doleta“ (didysis rėmėjas).
Projekto partneriai: Visagino r. savivaldybė, Visagino kultūros centras, Zarasų r. Zarasų viešoji biblioteka ir jos „B galerija“, Rokiškio kultūros centras, Biržų kultūros centras, Kupiškio kultūros centras ir kiti.
Iliustracijoje: gyvenamasis namas Utriuose (arch. Gintautas Natkevičius, Rimas Adomaitis, Raimundas Babrauskas (Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai, www.natkevicius.lt)). Utrių k., Vėžaičių sen., Klaipėdos r. 2005. R. Urbakavičiaus nuotr.
Trakų rajono savivaldybė ir KIP „Architektūros centras“ kūrybinių dirbtuvių Trakuose startą fiksavo bendradarbiavimo sutartimi
|
|
Ruošiamasi trakiečiams svarbios vietos – Trakų kultūros rūmų ir jų prieigų – sutvarkymui.
Prieš imantis rekonstrukcijos, bus ieškoma kuo platesniam gyventojų ratui tinkamo sprendimo. Tam pasitelkiama bene atviriausia įvairiems siūlymams forma – kūrybinės dirbtuvės. Šiuo tikslu 2016 m. Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ (KIP „Architektūros centras“) kartu su Trakų rajono savivaldybe, Trakų kultūros rūmais, pritariant Trakų bendruomenei „Santalka“ ir Trakų seniūnijos seniūnaičių sueigai, inicijavo architektūrines-urbanistines dirbtuves „Trakų kultūros rūmų ir jų prieigų konversija“. Jas iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija. Reikia pripažinti, kad be aktyvaus Trakų rajono savivaldybės Architektūros skyriaus ir jo vadovo – vyriausiojo architekto Povilo Montvilos talkinimo ir konsultacijų, vargu, ar būtų pavykę taip sėkmingai inicijuoti šias kūrybines dirbtuves. Didžiausias tiek savivaldos vadovybės (merės Editos Rudelienės, jos pavaduotojos Marijos Puč, patarėjos Dominykos Dubauskaitės, administracijos direktoriaus Jono Liesiaus, direktoriaus pavaduotojos Karolinos Narkevič ir kitų), bendruomenės, tiek organizatorių noras – padėti rasti (bendru visų suinteresuotų šalių sutarimu) sprendimus ir sukurti koncepciją, kaip būtų galima tiek Trakų kultūros rūmus, tiek teritoriją aplink juos transformuoti į patrauklią, šiuolaikinius poreikius atitinkančią kultūrinę erdvę. Jau žengtas ir pirmas žingsnis – drauge su Rūmų šeimininkais, jų rezidentais bei valdžia aiškintasi, kaip būtų galima pertvarkyti Rūmus ir jų aplinką, kad jie taptų gyvybinga, lengvai pasiekiama vieta, kurioje kiekvienas miesto gyventojas rastų ką veikti. Vizijose Trakų kultūros centras – gyvas miesto kultūrinio gyvenimo epicentras. Lygiagrečiai pasirašyta Trakų rajono savivaldybės administracijos ir KIP „Architektūros centras“ bendradarbiavimo sutartis, kuria sutarta drauge įgyvendinti kūrybinių dirbtuvių projektą, kuris startuos dar vasarą, o baigsis rudenį. Vargu, ar tokį ambicingą tikslą įmanoma pasiekti be aktyvaus pačių gyventojų dalyvavimo. Tad dirbtuvių metu Trakų kultūros rūmų ir jų prieigų ateities planus turėtų kurti ne tik trys architektų ir kitų specialistų komandos, bet ir Rūmų rezidentai, gyventojai – visi, kurie neabejingi Trakų ateičiai. Kūrybinių dirbtuvių programa, kaip ir kvietimas dalyviams bei gyventojams dalyvauti šiose dirbtuvėse, bus paskelbti netrukus. Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ informacija |
Paroda jau Zarasuose
Keliaujanti paroda "Architektūra arti mūsų" jau Zarasuose! Ją sutiko iš tiesų puiki auditorija: ačiū visiems, nepatingėjusiems ir užsukusiems į atidarymą bei sudalyvavusiems paskaitoje-diskusijoje (antrą kartą per trejus metus paprašyta pratęsti pasakojimą apie kokybišką architektūrą - gyvas įrodymas, kad žmonėms įdomu ir jie pasiruošę prisijungti prie savo miestų, miestelių planavimo.
Užvis didžiausia padėka - nuoširdžioms Zarasų viešosios bibliotekos darbuotojoms: direktorei Danutei Karlienei, jos pavaduotojai Jolantai Lementauskienei ir galerininkei Rasai Juršienei už pagalbą organizuojant parodą, puikų priėmimą ir ekskursiją po biblioteką bei Zarasus. Matant tokią meilę savo kraštui, savo darbui, nesunku patikti, kad netrukus Zarasai įjungs antrą kvėpavimą ir pritrauks nemažai turistų (juolab, kad jie jau pasiruošę tapti vandens sporto meka).
Dėkui ir Zarasų vyr. architektui Evaldui Ulianskui, užsukusiam ir pasidalinusiam mintimis apie gerą architektūrą. Jos reikia mums visiems...
Užvis didžiausia padėka - nuoširdžioms Zarasų viešosios bibliotekos darbuotojoms: direktorei Danutei Karlienei, jos pavaduotojai Jolantai Lementauskienei ir galerininkei Rasai Juršienei už pagalbą organizuojant parodą, puikų priėmimą ir ekskursiją po biblioteką bei Zarasus. Matant tokią meilę savo kraštui, savo darbui, nesunku patikti, kad netrukus Zarasai įjungs antrą kvėpavimą ir pritrauks nemažai turistų (juolab, kad jie jau pasiruošę tapti vandens sporto meka).
Dėkui ir Zarasų vyr. architektui Evaldui Ulianskui, užsukusiam ir pasidalinusiam mintimis apie gerą architektūrą. Jos reikia mums visiems...
Lietuvos architektūra iš arti – Visagine
|
Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ sukurta keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“ kviečia susimąstyti, ar gali kokybiška architektūra gimti atsitiktinai? Ji – įdėmus žvilgsnis į šiandienės Lietuvos architektūros klodus, slypinčius už didžiųjų miestų ribų. Ši paroda skirta šalies regionams – 36 eksponatai rodo Lietuvos rajonuose per pastaruosius kelis dešimtmečius sukurtą kokybišką architektūrą.
Parodos atidarymas – puiki proga aptarti, kas yra kokybiška architektūra, kaip ją išmatuoti. Mat, parodą lydi paskaita-diskusija „Architektūra arti mūsų“, kurioje gilinamasi į dabartinės lietuvių architektūros pavyzdžius, ieškoma, kuo jie stiprūs, patrauklūs ir svarbūs vienai ar kitai vietovei. Savo kelionę 2016 metais paroda pradeda nuo Visagino. Čia, Visagino kultūros centro „Draugystės“ salėje (Parko g. 7, Visaginas), jau balandžio 6 d. 17 val. įvyks pirmoji paskaita-diskusija ir atidarymas. Ji veiks iki gegužės 5 d. Per 2016 metus paroda aplankys šešis Lietuvos miestus ir miestelius. Paroda „Architektūra arti mūsų“ 2016 m. bus eksponuojama šešiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose: Visagine, Zarasuose, Rokiškyje, Biržuose, Kupiškyje, o finišuos Panevėžyje. 2017 metais kelionė tęsis po vidurio ir pietų Lietuvą. Reikia pripažinti, puikūs pastatai, stovintys atokiausiuose šalies kampeliuose, įkvėpė sukurti vizualinę architektūros puotą akims, turtingą formų, spalvų, įdomių sprendimų. Jie – gyvas pavyzdys, kad Lietuvos periferijoje kunkuliuoja kūrybinė mintis. Paroda įdomi plačiai visos šalies gyventojų auditorijai, čia galima rasti net atokiausius šalies kampelius deramai reprezentuojančios šiuolaikinės architektūros pavyzdžių (pavyzdžiui, Metelių informacinis centras ir gamtos mokykla Lazdijų r., Zaraso ežero apžvalgos ratas Zarasuose, rekreacinis kompleksas „Nakcižibis“ Lavyso k. ar VDA Nidos meno kolonija Neringoje). Vaizdžiai tariant, paroda turėtų kaimynus supažindinti su kaimynais. Projektas skirtas itin įvairaus amžiaus ir socialinėms grupėms: nuo vaikų, siekiant sužadinti jų smalsumą, iki suaugusiųjų, siekiant įkvėpti juos lygiuotis į rodomus pavyzdžius ir imtis savo gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo. Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija (gen. rėmėjai), UAB „Doleta“ (didysis rėmėjas). Projekto partneriai: Visagino r. savivaldybė, Visagino kultūros centras, Zarasų r. Zarasų viešoji biblioteka ir kiti. |
Su šventėmis Jus!
Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis žengia naują žingsnį kokybės link
Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis www.archmap.lt – tęstinis Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ projektas, remiamas Lietuvos kultūros tarybos, LR kultūros ministerijos, EXTERUS, UAB „JUNG Vilnius“ ir „Wienerberger“ (partneris - Lietuvos architektų sąjunga), vykdomas jau penktus metus.
Misija
Tinklapis atlieka svarbią misiją – fiksuoja profesionalius nepriklausomos Lietuvos periodo architektūrinius objektus, surenka į bendrą duomenų bazę su jais susijusią informaciją ir paviešina ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (tinklapis dvikalbis – lietuvių ir anglų kalbomis). Interaktyvus architektūros žemėlapis pastoviai papildomas naujais objektais, svarbia informacija. Interaktyviame Lietuvos architektūros žemėlapyje www.archmap.lt reprezentuojami pastaruosius kelis dešimtmečius kuriantys šalies architektai, tarp kurių – ne vienas nacionalinės premijos laureatas: Eugenijus Miliūnas (2012 m.), Saulius Juškys (2006 m.), Ričardas Krištapavičius (1994 m.) ir kt.
Atgijo straipsnių skyrius, papildytas įdomiais šių dienų architektūros ir urbanistikos problemas nagrinėjančiais straipsniais. Tarkime, V. Šiaulytės šiuolaikinės leidybos galimybių analize „Leidybos iššūkiai ir galimybės skaitmeniniame amžiuje“ ar „Gentrifikacija mieste ir kultūroje: nuolatiniai turistai savame mieste“ – Kultūros kritikų ir (prie)stoties rajono vietinių gyventojų J. Dobriakovo ir V. Michelkevičiaus pokalbiu apie gentrifikaciją Vilniaus stoties rajone, kultūroje ir pogrindyje.
Galimybės
Juo aktyviai naudojasi tiek šalies visuomenė, tiek mūsų kultūra besidomintys kitų šalių gyventojai. Ypač tinklapis naudingas ieškant reikiamos informacijos, norint susipažinti konkrečios vietovės architektų darbais ar organizuojant architektūrines ekskursijas, keliaujant individualiai: tinklapyje suprogramuotas patogus įrankis prisiregistravusiems – jie gali patys susidėlioti teminį maršrutą, sudaryti norimų aplankyti objektų eiliškumą, bei atsispausdinti sąrašą su adresais ir koordinatėmis; kaip ir patį žemėlapį.
Nauja architektūrinių konkursų skiltis
Archmap.lt nauda netruko įsitikinti architektai, išreiškę pageidavimą, kad tinklapyje būtų talpinama informacija ir apie Lietuvoje vykstančius architektūrinius konkursus. Tinklapio kūrėjus įsiklausyti į šį siūlymą paskatino žingeidumas: lankytojams smalsu pažiūrėti, kokia buvo vieno ar kito pastato pirminė – architektūrinio konkurso – idėja, palyginti ją su realizacija. Kartu tai yra arena atviroms diskusijoms.
Tinklapis pakeistas taip, kad lankytoją pasitinka du pasiūlymai: rinktis žemėlapį, kur - kaip ir dabar - bus galima naršyti po esamus objektus, ar konkursus, kur lankytojo laukia šviežiausia informacija apie vykstančius ar ką tik pasibaigusius ar senesnius konkursus, kur jie gali išsamiai susipažinti su rezultatais, peržiūrėti dalyvių darbus. Svarbiausia, nuo šiol jie žino, kur gali rasti jiems rūpimą informaciją apie konkursus.
Kokybės link
Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis žengia tvirtą žingsnį kokybės link: jis transformuojasi į bendrą žinių apie Lietuvos architektūrą portalą, pristatantį tiek jau realizuotus objektus, tiek – svarbių ar visuomeninių objektų atžvilgiu – idėjų gimimo etapą, t. y. architektūrinius konkursus ar analitinius architektūros lauko straipsnius.
Internetas yra puiki galimybė ilgam ir plačiai auditorijai išsaugoti informaciją apie šių dienų profesionaliąją architektūrą, nuolatos ją atnaujinant. Šia galimybe būtina pasinaudoti. Ilgainiui tai taps baze, kuria remiantis būtų galima atlikti ligšiolinės Lietuvos architektūros analizę, kitus mokslinius tyrimus.
Ši virtuali Lietuvos architektūros platforma – bene geriausias būdas artimiau supažindinti su šalies architektūra ir jos autoriais gyvenančius užsienyje, paskatinti juos apsilankyti mūsų šalyje.
Misija
Tinklapis atlieka svarbią misiją – fiksuoja profesionalius nepriklausomos Lietuvos periodo architektūrinius objektus, surenka į bendrą duomenų bazę su jais susijusią informaciją ir paviešina ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (tinklapis dvikalbis – lietuvių ir anglų kalbomis). Interaktyvus architektūros žemėlapis pastoviai papildomas naujais objektais, svarbia informacija. Interaktyviame Lietuvos architektūros žemėlapyje www.archmap.lt reprezentuojami pastaruosius kelis dešimtmečius kuriantys šalies architektai, tarp kurių – ne vienas nacionalinės premijos laureatas: Eugenijus Miliūnas (2012 m.), Saulius Juškys (2006 m.), Ričardas Krištapavičius (1994 m.) ir kt.
Atgijo straipsnių skyrius, papildytas įdomiais šių dienų architektūros ir urbanistikos problemas nagrinėjančiais straipsniais. Tarkime, V. Šiaulytės šiuolaikinės leidybos galimybių analize „Leidybos iššūkiai ir galimybės skaitmeniniame amžiuje“ ar „Gentrifikacija mieste ir kultūroje: nuolatiniai turistai savame mieste“ – Kultūros kritikų ir (prie)stoties rajono vietinių gyventojų J. Dobriakovo ir V. Michelkevičiaus pokalbiu apie gentrifikaciją Vilniaus stoties rajone, kultūroje ir pogrindyje.
Galimybės
Juo aktyviai naudojasi tiek šalies visuomenė, tiek mūsų kultūra besidomintys kitų šalių gyventojai. Ypač tinklapis naudingas ieškant reikiamos informacijos, norint susipažinti konkrečios vietovės architektų darbais ar organizuojant architektūrines ekskursijas, keliaujant individualiai: tinklapyje suprogramuotas patogus įrankis prisiregistravusiems – jie gali patys susidėlioti teminį maršrutą, sudaryti norimų aplankyti objektų eiliškumą, bei atsispausdinti sąrašą su adresais ir koordinatėmis; kaip ir patį žemėlapį.
Nauja architektūrinių konkursų skiltis
Archmap.lt nauda netruko įsitikinti architektai, išreiškę pageidavimą, kad tinklapyje būtų talpinama informacija ir apie Lietuvoje vykstančius architektūrinius konkursus. Tinklapio kūrėjus įsiklausyti į šį siūlymą paskatino žingeidumas: lankytojams smalsu pažiūrėti, kokia buvo vieno ar kito pastato pirminė – architektūrinio konkurso – idėja, palyginti ją su realizacija. Kartu tai yra arena atviroms diskusijoms.
Tinklapis pakeistas taip, kad lankytoją pasitinka du pasiūlymai: rinktis žemėlapį, kur - kaip ir dabar - bus galima naršyti po esamus objektus, ar konkursus, kur lankytojo laukia šviežiausia informacija apie vykstančius ar ką tik pasibaigusius ar senesnius konkursus, kur jie gali išsamiai susipažinti su rezultatais, peržiūrėti dalyvių darbus. Svarbiausia, nuo šiol jie žino, kur gali rasti jiems rūpimą informaciją apie konkursus.
Kokybės link
Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis žengia tvirtą žingsnį kokybės link: jis transformuojasi į bendrą žinių apie Lietuvos architektūrą portalą, pristatantį tiek jau realizuotus objektus, tiek – svarbių ar visuomeninių objektų atžvilgiu – idėjų gimimo etapą, t. y. architektūrinius konkursus ar analitinius architektūros lauko straipsnius.
Internetas yra puiki galimybė ilgam ir plačiai auditorijai išsaugoti informaciją apie šių dienų profesionaliąją architektūrą, nuolatos ją atnaujinant. Šia galimybe būtina pasinaudoti. Ilgainiui tai taps baze, kuria remiantis būtų galima atlikti ligšiolinės Lietuvos architektūros analizę, kitus mokslinius tyrimus.
Ši virtuali Lietuvos architektūros platforma – bene geriausias būdas artimiau supažindinti su šalies architektūra ir jos autoriais gyvenančius užsienyje, paskatinti juos apsilankyti mūsų šalyje.
Architektūros muziejus Lietuvoje: būti ar nebūti?
|
|
Ar reikalingas architektūros muziejus šiais laikais? Vieta, kur sugula kažkada braižyti, kopijuoti, detalizuoti projektai, jų idėjos, jų realizacijos, įamžintos nuotraukose. Ar pastatai – gyvi mūsų laikų liudytojai? Ar turi jie ką liudyti? Ar gali, ar pajėgūs? Ypač, kai keičiasi jų šeimininkai, keičia jų paskirtį. Jie lipdomi ir perlipdomi it skulptoriaus naujojo mūsų laikų mesijo – UŽSAKOVO.
Jam gal net nerūpi, kad buvęs „Hermio“ bankas pelnė jo autoriams Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų vardą; jam neskauda, kad buvęs Vilniaus miesto VPK Kelių policijos pastatas Giraitės gatvėje – savitas, architektūriniu požiūriu vertas dėmesio objektas. Jam reikia tik teritorijos, jis trokšta PLOTO. Tokios situacijos akivaizdoje supranti, kad tie praeities trupiniai – eskizai, brėžiniai, nuotraukos – netrukus liks bene vieninteliai anų dienų liudininkai. Tačiau teisus ir tas, kuriam neįdomu raustis po šūsnis „senienų“, kuriam norisi gyvo žodžio, gilios minties. Jis visiškai teisus – architektūros muziejai Vakarų Europoje, pasaulyje seniai nustojo būti „mumijų“ saugyklomis. Įdėmaus žvilgsnio, plataus interesų lauko prikeltos, šios vietos tampa gyvomis, patraukliomis vietomis, į kurias plūsta visi: nuo seno iki vaiko, nuo profesionalo iki bandančio susigaudyti, kas per daiktas yra architektūra, ką ji lemia mūsų gyvenime, kaip ji reiškiasi mūsų kasdienybėje? Virtualus Lietuvos architektūros muziejus (archmuziejus.lt) negali atstoti tokį fizinį traukos centrą, tačiau jis siekia tapti analogiška vieta virtualioje erdvėje. Jau penkti metai cia kaupiami ne tik suskaitmeninti garsių ir mažiau žinomų architektų darbų atvaizdai, bet ir filmuoti pašnekesiai su jais (tokių atvirų, skaudžių, linksmų ir gerklę gniaužiančių pokalbių dabar retai sutinki), čia galima perklausyti garso įrašą, o nuo šių metų – ir paskaityti kritinį straipsnį apie istorinius ar dabarties architektūrai opius dalykus. Paruošta šešių straipsnių serija, kurių autoriai: architektai, architektūros istorikai ir teoretikai, sociologai. Jau dabar galite susipažinti su Perestroikos laikų individualių namų statyba, jų radimosi aplinkybėmis ir architektūra (A. Galaunytės straipsnis „Perversmo architektūra: postmodernistiniai individualūs gyvenamieji namai Lietuvoje“). Be galo įdomus ir atviras architekto, prof. Vytauto Dičiaus, nominuoto 2016 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijai, straipsnis „1957–1970 metų Kauno architektūra: V. Dičiaus refleksijos“. SVARBU: tekstus galima skaityti ir anglų kalba, tad tinklapyje laukiami lankytojai iš viso pasaulio. 12; tiek asmeniškai aplankyta privačių archyvų, saugomų pačių architektų ar jų artimųjų. Akademikas Edmundas Čekanauskas, Vytautas Jurgis Dičius, Algimantas Mačiulis, Nijolė Elena Bučiūtė (vilniečiai, juk neretai praeiname pro jos kurtą Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą?), neseniai mus palikęs Justinas Šeibokas, Ričardas Krištapavičius, Eugenijus Miliūnas-Simas, šiais metais svetingai duris atvėręs Saulius Juškys ir draugų nepamirštas amžinatilsis Gytis Ramunis... Iškilūs, saviti kūrėjai, kuriuos vienija vienas dalykas – ištikimybė Architektūrai. Veik 1000 vnt.; tiek eksponatų suskaitmeninta. Ne vienam tikru atradimu gali tapti, kad architektai ne tik projektuoja. Jie ir tapo, piešia, kuria plakatus, vaidina, sportuoja. Tarp mūsų gausu Renesanso tipo kūrėjų. Reikia tuo didžiuotis ir viešai apie tai kalbėti. Jie verti pagarbos, nes sekė, seka mūsų kasdienybę ir, „perleidę“ per save, įamžina ją statiniuose. Su jų darbais, žodžiais ir šių dienų tyrėjų mintimis galima susipažinti atnaujintame tinklapyje www.archmuziejus.lt. Projekto „Virtualaus Lietuvos architektūros muziejaus plėtra-2“ sumanytojas ir įgyvendintojas – Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“. Rėmėjai ir partneriai: LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos architektų sąjunga, savanoriai. Iliustracijos: 1) Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis. Buvęs „Hermio“ bankas. Jogailos g., Vilnius. 1992-1995. 2) Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis. Vilniaus miesto VPK Kelių policijos pastatas. Giraitės g., Vilnius. 1980- 1984 m. Spalvota eksterjero (šiaurinis ir rytų fasadai) nuotr. 3) Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis. Vilniaus miesto VPK Kelių policijos pastatas. Giraitės g., Vilnius, 1980- 1984 m. Spalvota eksterjero (link praėjimo) nuotr. 4) Eugenijus Miliūnas kartu su architektais Sauliumi Juškiu ir Kęstučiu Kisieliumi. Kauno M. Žilinsko paveikslų galerijos projektas. Perspektyva. Brėžinio fotokopija. Perspektyva parengta 1982-1983. |
Apie Meno bendruomenes regionuose skelbia Alytaus radijas FM99
Dailininkas Arūnas Vaitkus
Alytaus radijas FM99 parengė radijo laidą apie Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“, iš dalies remiant LR kultūros ministerijai ir Lietuvos kultūros tarybai, inicijuoją projektą „Meno bendruomenių regionuose kūrimas“. Laidoje „Prie puodelio arbatos. Pakalbėkim…“ pasakojama, kaip internetinė platforma paskatins Dzūkijos menininkus lankytojams plačiai atverti duris.
„Alytiškė režisierė ir dailininkė Loreta Skruibienė teigiamai įvertino internetinės platformos iniciatyvą ir vylėsi, kad projektas padės suburti Alytaus menininkus, nes šiuo metu jiems trūksta bendrumo. Režisierės teigimu, meno sklaidai trukdo menkas kultūros finansavimas, jos administravimo nebuvimas: „Tą inicijuoti turėtų pati valstybė ar savivaldybės, nes be kultūros mes jau gyvename 25 metai“ – sako režisierė – „Žmonės susivoks, kad jiems kažko trūksta. O tas kažkas turi būti kultūra.“ [...] „Pirmajame projekto etape planuojama parengti iki 50 kūrėjų portfolio ir iki 200 kūrėjų kontaktinę informaciją. Kaip teigė Alytaus miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Daina Čečkauskienė, platformoje dalyvauti galėtų apie 20 Alytaus menininkų," - rašo Emilis Lingė.
Daugiau skaitykite ir klausykitės interviu čia.
„Alytiškė režisierė ir dailininkė Loreta Skruibienė teigiamai įvertino internetinės platformos iniciatyvą ir vylėsi, kad projektas padės suburti Alytaus menininkus, nes šiuo metu jiems trūksta bendrumo. Režisierės teigimu, meno sklaidai trukdo menkas kultūros finansavimas, jos administravimo nebuvimas: „Tą inicijuoti turėtų pati valstybė ar savivaldybės, nes be kultūros mes jau gyvename 25 metai“ – sako režisierė – „Žmonės susivoks, kad jiems kažko trūksta. O tas kažkas turi būti kultūra.“ [...] „Pirmajame projekto etape planuojama parengti iki 50 kūrėjų portfolio ir iki 200 kūrėjų kontaktinę informaciją. Kaip teigė Alytaus miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Daina Čečkauskienė, platformoje dalyvauti galėtų apie 20 Alytaus menininkų," - rašo Emilis Lingė.
Daugiau skaitykite ir klausykitės interviu čia.
Buvęs Kučkuriškių popieriaus fabrikas tinkamas trečios kartos Mokslo muziejui
„Tai, ko mums reikia, yra tęstinumas... Istorijos saugojimas nėra sentimentalumas, bet psichologinė būtinybė. Mes turime išmokti branginti mūsų istoriją ir saugoti vertingus senus pastatus... Mes turime išmokti juos saugoti ne kaip muziejinius eksponatus, bet suteikdami jiems naujas paskirtis.“ (Ada Louise Huxtable, ištrauka iš Lessons in how to heal the city's scars, 1973)
Partnerių iniciatyva ir kūrybinių dirbtuvių tikslas
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) ir UAB „Turto garantas“, iš dalies remiant LR kultūros ministerijai ir Lietuvos kultūros tarybai, inicijavo Pramonės zonos konversijos kūrybines dirbtuves, kurios vyko buvusiame Kučkuriškių popieriaus fabrike, Naujoje Vilnioje. 2015 m. spalio 29 d. buvo galima gyvai išvysti autorius, susipažinti su architektų pasiūlytomis architektūrinėmis- meninėmis koncepcijomis ir iš jų pačių lūpų išgirsti apie inspiracijas, sunkumus ir prioritetus.
Projekto įgyvendinimu metu vykstančių kūrybinių dirbtuvių tikslas – pasiūlyti Kučkuriškių popieriaus fabriko teritorijos konversijos į Mokslo muziejų-centrą architektūrines- menines idėjas. Iš esmės, tarsi primatuoti pasiūlyti vieno pirmųjų Vilniaus krašte popieriaus fabriko teritoriją su pastatais naujai paskirčiai.
Darbus kūrė keturios grupės
Keturios architektų grupės: T. Balčiūno architektūros biuras (architektai T. Balčiūnas, D. Martinaitis, Ž. Jagėla, R. Petraitytė, A. Dominas), „Senojo miesto architektai“ (architektai J. N. Ferguson, G. Jankauskas, V. Zilinskas, R. Žusinas), M. Šiupšinskas, G. Štelbys, T. Usovas ir ECOAGE (architektai L. Karmaza, E. Buikaitė), priėmė iššūkį buvusį Kučkuriškių popieriaus fabriką paversti pažangiausiu – trečios kartos – Mokslo muziejumi- centru.
Kaip jiems sekėsi kurti „jautrioje“ teritorijoje? Juk Buvęs Kučkuriškių popieriaus fabrikas stovi ne šiaip gražioje aplinkoje (Vilnelė suka vingį aplink teritoriją) – teritorija yra Pavilnių ir Verkių regioninių parke! Maža to, pats Kučkuriškių popieriaus fabriko pastatų kompleksas – valstybės saugoma Kultūros vertybė.
Darbų turinį autoriai užkodavo pavadinimais, kurie daug pasako apie idėją: T. Balčiūno architektūros biuras pasirinko kodinį „Mokslo fabriko" pavadinimą, „Senojo miesto architektai“ orientavosi į ateitį - „Future Vilnius“, M. Šiupšinsko kolektyvas prakalbo apie vandens įtaką aplinkai („Erozija“), o ECOAGE savo darbą pakrikštijo „Ant bangos“ vardu.
Ekspertų įžvalgos
Įžvalgomis apie tai, kaip menininkams sekėsi susidoroti su užduotimi, pasidalino ir ekspertai: kultūros paveldo ekspertė R. Putrimienė, VGTU Urbanistikos katedros Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos mokslo darbuotoja dr. I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė ir architektas, Nacionalinės premijos laureatas, prof. R. Palekas.
Ekspertai gyrė autorius už kruopščią vietovės analizę („Senojo miesto architektus“, pasitelkusius net statistikos duomenis, ir ECOAGE, nuoširdžiai patikrinusius net galimybes pasiekti vietovę dviračių), už dėmesį istorinei aplinkai (M. Šiupšinsko ir kt. kolektyvą, estetiškai išeksponavusį visų laikmečių istorinius sluoksnius, T. Balčiūno architektūros biurą, elegantiškai išryškinusį į kultūros registrą įtrauktus objektus), poeziją (M. Šiupšinsko kolektyvą) už sklandų ir aiškų funkcijų dėliojimą (T. Balčiūno architektūros biurą), už įdomias idėjas muziejaus scenarijui („Senojo miesto architektus“, pasiūliusius įdomią pažangos- futuristinių idėjų ekspoziciją, pradedant pramonės revoliucijos išradimais, baigiant šių dienų robotika ar futuristinėmis mokslinėmis vizijomis). Kiekvienas darbas nusipelno dėmesio ir pagyrų. Kiekviename jų galima rasti kažką, ką vertėtų įtraukti į būsimo architektūrinio konkurso aprašą (reikia tikėtis, toks įvyks).
Buvęs fabrikas - puiki vieta Mokslo muziejui
R. Palekas reziumavo, kad ši vietovė puikiai tinka Mokslo muziejaus paskirčiai. Visų pirma, itin patogus susisiekimas: atvažiuojant nuo Kauno pusės - pietiniu aplinkkeliu, magistralinėmis Drujos ir S. Batoro gatvėmis atvykstama tiesiai į vietą be ilgesnių sustojimų prie šviesoforų. Taip pat greitu laiku be problemų bus galima apvažiuoti miesto centrą ir vakariniu aplinkkeliu; ok kur dar patogaus susisiekimas su šalies rytiniu pakraščiu. Antra, fabriko kompleksas (pats - kultūrinė, valstybės saugoma vertybė) stovi unikalioje, kalvų ir upės apsuptoje vietovėje. Trečia, Naujo muziejaus statyba padarytų teigiamą įtaką ir Naujosios Vilnios gyventojams bei gyvenimui: tokios reikšmės objekto atsiradimą lydi naujos darbo vietos. Ketvirta, Muziejus šioje vietoje paskatintų visoje Naujoje Vilnioje progresyvius pokyčius. Penkta, būtent seno konversija, o ne naujo pastato statyba yra tvarios plėtros pamatas ir pati savaime puiki edukacinė priemonė.
Dabar svarbu, kad ši vieta būtų pripažinta kaip tinkama Mokslo muziejui ne tik architektūriškai, bet ir politiškai.
Ekspoziciją galima pamatyti Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilnius) 9-17 val. iki lapkričio 16 d.
Su darbais galima susipažinti čia.
KIP „Architektūros centras“ infor. / Arno Balsio nuotr.
Partnerių iniciatyva ir kūrybinių dirbtuvių tikslas
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) ir UAB „Turto garantas“, iš dalies remiant LR kultūros ministerijai ir Lietuvos kultūros tarybai, inicijavo Pramonės zonos konversijos kūrybines dirbtuves, kurios vyko buvusiame Kučkuriškių popieriaus fabrike, Naujoje Vilnioje. 2015 m. spalio 29 d. buvo galima gyvai išvysti autorius, susipažinti su architektų pasiūlytomis architektūrinėmis- meninėmis koncepcijomis ir iš jų pačių lūpų išgirsti apie inspiracijas, sunkumus ir prioritetus.
Projekto įgyvendinimu metu vykstančių kūrybinių dirbtuvių tikslas – pasiūlyti Kučkuriškių popieriaus fabriko teritorijos konversijos į Mokslo muziejų-centrą architektūrines- menines idėjas. Iš esmės, tarsi primatuoti pasiūlyti vieno pirmųjų Vilniaus krašte popieriaus fabriko teritoriją su pastatais naujai paskirčiai.
Darbus kūrė keturios grupės
Keturios architektų grupės: T. Balčiūno architektūros biuras (architektai T. Balčiūnas, D. Martinaitis, Ž. Jagėla, R. Petraitytė, A. Dominas), „Senojo miesto architektai“ (architektai J. N. Ferguson, G. Jankauskas, V. Zilinskas, R. Žusinas), M. Šiupšinskas, G. Štelbys, T. Usovas ir ECOAGE (architektai L. Karmaza, E. Buikaitė), priėmė iššūkį buvusį Kučkuriškių popieriaus fabriką paversti pažangiausiu – trečios kartos – Mokslo muziejumi- centru.
Kaip jiems sekėsi kurti „jautrioje“ teritorijoje? Juk Buvęs Kučkuriškių popieriaus fabrikas stovi ne šiaip gražioje aplinkoje (Vilnelė suka vingį aplink teritoriją) – teritorija yra Pavilnių ir Verkių regioninių parke! Maža to, pats Kučkuriškių popieriaus fabriko pastatų kompleksas – valstybės saugoma Kultūros vertybė.
Darbų turinį autoriai užkodavo pavadinimais, kurie daug pasako apie idėją: T. Balčiūno architektūros biuras pasirinko kodinį „Mokslo fabriko" pavadinimą, „Senojo miesto architektai“ orientavosi į ateitį - „Future Vilnius“, M. Šiupšinsko kolektyvas prakalbo apie vandens įtaką aplinkai („Erozija“), o ECOAGE savo darbą pakrikštijo „Ant bangos“ vardu.
Ekspertų įžvalgos
Įžvalgomis apie tai, kaip menininkams sekėsi susidoroti su užduotimi, pasidalino ir ekspertai: kultūros paveldo ekspertė R. Putrimienė, VGTU Urbanistikos katedros Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos mokslo darbuotoja dr. I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė ir architektas, Nacionalinės premijos laureatas, prof. R. Palekas.
Ekspertai gyrė autorius už kruopščią vietovės analizę („Senojo miesto architektus“, pasitelkusius net statistikos duomenis, ir ECOAGE, nuoširdžiai patikrinusius net galimybes pasiekti vietovę dviračių), už dėmesį istorinei aplinkai (M. Šiupšinsko ir kt. kolektyvą, estetiškai išeksponavusį visų laikmečių istorinius sluoksnius, T. Balčiūno architektūros biurą, elegantiškai išryškinusį į kultūros registrą įtrauktus objektus), poeziją (M. Šiupšinsko kolektyvą) už sklandų ir aiškų funkcijų dėliojimą (T. Balčiūno architektūros biurą), už įdomias idėjas muziejaus scenarijui („Senojo miesto architektus“, pasiūliusius įdomią pažangos- futuristinių idėjų ekspoziciją, pradedant pramonės revoliucijos išradimais, baigiant šių dienų robotika ar futuristinėmis mokslinėmis vizijomis). Kiekvienas darbas nusipelno dėmesio ir pagyrų. Kiekviename jų galima rasti kažką, ką vertėtų įtraukti į būsimo architektūrinio konkurso aprašą (reikia tikėtis, toks įvyks).
Buvęs fabrikas - puiki vieta Mokslo muziejui
R. Palekas reziumavo, kad ši vietovė puikiai tinka Mokslo muziejaus paskirčiai. Visų pirma, itin patogus susisiekimas: atvažiuojant nuo Kauno pusės - pietiniu aplinkkeliu, magistralinėmis Drujos ir S. Batoro gatvėmis atvykstama tiesiai į vietą be ilgesnių sustojimų prie šviesoforų. Taip pat greitu laiku be problemų bus galima apvažiuoti miesto centrą ir vakariniu aplinkkeliu; ok kur dar patogaus susisiekimas su šalies rytiniu pakraščiu. Antra, fabriko kompleksas (pats - kultūrinė, valstybės saugoma vertybė) stovi unikalioje, kalvų ir upės apsuptoje vietovėje. Trečia, Naujo muziejaus statyba padarytų teigiamą įtaką ir Naujosios Vilnios gyventojams bei gyvenimui: tokios reikšmės objekto atsiradimą lydi naujos darbo vietos. Ketvirta, Muziejus šioje vietoje paskatintų visoje Naujoje Vilnioje progresyvius pokyčius. Penkta, būtent seno konversija, o ne naujo pastato statyba yra tvarios plėtros pamatas ir pati savaime puiki edukacinė priemonė.
Dabar svarbu, kad ši vieta būtų pripažinta kaip tinkama Mokslo muziejui ne tik architektūriškai, bet ir politiškai.
Ekspoziciją galima pamatyti Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilnius) 9-17 val. iki lapkričio 16 d.
Su darbais galima susipažinti čia.
KIP „Architektūros centras“ infor. / Arno Balsio nuotr.
Meno bendruomenės rinksis Alytuje
Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija 2015 m. parėmė Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ inicijuojamą projektą „Meno bendruomenių regionuose kūrimas“. Šis projektas yra tiesiogiai adresuotas profesionalaus meno kūrėjų žinomumui ir jų kūrybos pristatymui skatinti.
Projekto tikslas - sukurti internetinę menininkų, reziduojančių Lietuvos regionuose, duomenų platformą. Internetinė platforma grąžintų kūrėjus į visuomeninį gyvenimą, užtikrintų, kad jie turėtų potencialų pajamų šaltinį, ir paskatintų sistemingą visuomenės supažindinimą su kūryba, menu, kultūra (pavyzdžiui, per vietoje organizuojamas dirbtuves).
Projektas „Meno bendruomenių regionuose kūrimas“ taps vieningos, informaciją apie kūrėjus pateikiančios internetinės platformos pagrindu. I etape numatoma rinkti informaciją iš 5 Lietuvos apskričių: Vilniaus, Utenos, Panevėžio, Klaipėdos, Alytaus. Tai bus sukoncentruota informacija apie meno kūrėjus regionuose, kad būtų aiškiai pateikta informacija apie tai kas, ką, kur ir kokiu būdu kuria, kada galima atvykti į menininko dirbtuvę, kokios paslaugos yra teikiamos, ar galimos edukacijos ir t.t. Taip pat numatoma suorganizuoti 5 regioninius renginius, pristatant internetinės platformos galimybes ir veikimo principą.
Šio projekto sėkmė neįmanoma be regionų organizacijų paramos. 2015 m. planuojama pasitelkti 30 rajonų kultūros srities specialistus, o darbus koordinuotų 5 regioniniai kuratoriai, kurie būtų atsakingi už informacijos surinkimą ir pateikimą tinklapio kūrėjams. Platformą numatyta viešinti per kultūros centrus, bibliotekas, muziejus, kūrėjų asociacijas, turizmo informacinius centrus, savivaldybes ir socialinius tinklus.
Kviečiame Jus į regioninį renginį Alytuje, kuris įvyks Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, Seirijų g. 2, Alytus š. m. lapkričio 5 dieną 14 valandą. Preliminari renginio trukmė 3 valandos.
Renginio metu bus pristatoma numatoma internetinės platformos struktūra ir diskutuojama kokią informaciją tikslinga talpinti.
Prašome Jūsų pranešti apie dalyvavimą nurodytais el. pašto adresais iki lapkričio 3 d. Taip pat būtume dėkingi, jei šia informacija pasidalintumėte su kūrėjais, galerijomis ar kūrėjų bendruomenėmis iš Alytaus regiono, kuriems tai gali būti aktualu.
Daugiau informacijos apie projektą galima gauti:
Aida Štelbienė - el. paštu [email protected] arba telefonu +370 680 99800
arba
Ieva Šiušaitė - el.paštu [email protected] arba telefonu +370 618 27979
Ar Kučkuriškių popieriaus fabrikas bus prikeltas futuristinių vizijų?
Šių metų rugpjūčio pabaigoje startavusios Pramonės zonos konversijos kūrybinės dirbtuvės sukvietė menininkus į buvusio Kučkuriškių popieriaus fabriko teritoriją.
Keturios architektų grupės: T. Balčiūno architektūros biuras (architektai T. Balčiūnas, D. Martinaitis, Ž. Jagėla, R. Petraitytė, A. Dominas), „Senojo miesto architektai“ (architektai J. N. Ferguson, G. Jankauskas, V. Zilinskas, R. Žusinas), M. Šiupšinskas, G. Štelbys, T. Usovas ir ECOAGE (architektai L. Karmaza, E. Buikaitė), priėmė iššūkį buvusį Kučkuriškių popieriaus fabriką paversti pažangiausiu – trečios kartos – mokslo- edukacijos Mokslo muziejumi- centru.
2015 m. spalio 29 d. bus proga susipažinti su architektų pasiūlytomis architektūrinėmis- meninėmis koncepcijomis ir iš jų pačių lūpų išgirsti apie inspiracijas, sunkumus ir prioritetus.
Kaip jiems sekėsi kurti „jautrioje“ teritorijoje? Juk Buvęs Kučkuriškių popieriaus fabrikas stovi ne šiaip gražioje aplinkoje (Vilnelė suka vingį aplink teritoriją) – teritorija yra Pavilnių ir Verkių regioninių parke! Maža to, pats Kučkuriškių popieriaus fabriko pastatų kompleksas – valstybės saugoma Kultūros vertybė.
Įžvalgomis apie tai, kaip menininkams sekėsi susidoroti su užduotimi, pasidalins ir ekspertai: kultūros paveldo ekspertė Rasa Putrimienė, VGTU Urbanistikos katedros Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos mokslo darbuotoja dr. I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė ir architektas, Nacionalinės premijos laureatas, prof. R. Palekas.
Laikas: 2015 m. spalio 29 d. 16 val.
Vieta: Kalvarijų g. 1, Vilnius
Organizatorius: Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“
Rėmėjai ir partneriai: LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos architektų sąjunga, UAB „Turto garantas“.
Šių metų rugpjūčio pabaigoje startavusios Pramonės zonos konversijos kūrybinės dirbtuvės sukvietė menininkus į buvusio Kučkuriškių popieriaus fabriko teritoriją.
Keturios architektų grupės: T. Balčiūno architektūros biuras (architektai T. Balčiūnas, D. Martinaitis, Ž. Jagėla, R. Petraitytė, A. Dominas), „Senojo miesto architektai“ (architektai J. N. Ferguson, G. Jankauskas, V. Zilinskas, R. Žusinas), M. Šiupšinskas, G. Štelbys, T. Usovas ir ECOAGE (architektai L. Karmaza, E. Buikaitė), priėmė iššūkį buvusį Kučkuriškių popieriaus fabriką paversti pažangiausiu – trečios kartos – mokslo- edukacijos Mokslo muziejumi- centru.
2015 m. spalio 29 d. bus proga susipažinti su architektų pasiūlytomis architektūrinėmis- meninėmis koncepcijomis ir iš jų pačių lūpų išgirsti apie inspiracijas, sunkumus ir prioritetus.
Kaip jiems sekėsi kurti „jautrioje“ teritorijoje? Juk Buvęs Kučkuriškių popieriaus fabrikas stovi ne šiaip gražioje aplinkoje (Vilnelė suka vingį aplink teritoriją) – teritorija yra Pavilnių ir Verkių regioninių parke! Maža to, pats Kučkuriškių popieriaus fabriko pastatų kompleksas – valstybės saugoma Kultūros vertybė.
Įžvalgomis apie tai, kaip menininkams sekėsi susidoroti su užduotimi, pasidalins ir ekspertai: kultūros paveldo ekspertė Rasa Putrimienė, VGTU Urbanistikos katedros Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos mokslo darbuotoja dr. I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė ir architektas, Nacionalinės premijos laureatas, prof. R. Palekas.
Laikas: 2015 m. spalio 29 d. 16 val.
Vieta: Kalvarijų g. 1, Vilnius
Organizatorius: Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“
Rėmėjai ir partneriai: LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos architektų sąjunga, UAB „Turto garantas“.
Meno bendruomenės susitinka Klaipėdoje
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ inicijuoja projektą „Meno bendruomenių regionuose kūrimas“, kurį iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija. Šis projektas yra tiesiogiai adresuotas profesionalaus meno kūrėjų žinomumui ir jų kūrybos pristatymui skatinti.
Užsibrėžtas tikslas - Skatinti meno kūrėjų žinomumą ir jų kūrybos pristatymą, sukuriant bendrą visoje Lietuvoje tinklą. Tam kuriamas internetinis tinklapis, kuris:
1_grąžintų kūrėjus į visuomeninį gyvenimą,
2_sukurtų prielaidas papildomam pajamų šaltiniui,
3_paskatintų sistemingą visuomenės supažindinimą su menu, kultūra (pavyzdžiui, per vietoje organizuojamas dirbtuves).
I etape numatoma rinkti informaciją iš 5 Lietuvos apskričių: Vilniaus, Utenos, Panevėžio, Klaipėdos, Alytaus. Tai būtų sukoncentruota informacija apie meno kūrėjus regionuose, kad būtų aišku, kas, ką, kur ir kokiu būdu kuria, kada galima atvykti į menininko dirbtuvę, kokios paslaugos yra teikiamos, ar galimos edukacijos ir t.t. Taip pat numatoma suorganizuoti 5 regioninius renginius, pristatant ir aptariant internetinės platformos galimybes ir veikimo principą.
Klaipėdos regione šis susitikimas vyks spalio 27 d. 13 val. Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų g. 5A, LT 91250 Klaipėda). Planuojama renginio trukmė: apie 2–2,5 val. Kviečiame visus regiono profesionalaus meno atstovus, norinčius prisijungti prie bendruomenių kūrimo.
Projektas „Meno bendruomenių regionuose kūrimas“ pristatytas apskritims
|
Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija parėmė Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ inicijuojamą projektą „Meno bendruomenių regionuose kūrimas“. Šis projektas yra tiesiogiai adresuotas meno kūrėjų žinomumui ir jų kūrybos pristatymui skatinti. Kaip rodo įvairūs tyrimai, kūrėjai yra puikus potencialas bendruomenių, regionų ir nacionalinio lygmens vystymuisi ir tai yra didelė pridėtinė vertė ekonomikos raidai.
Šiais metais renkama informacija iš 5 Lietuvos apskričių: Vilniaus, Utenos, Panevėžio, Klaipėdos, Alytaus. Šių regionų rajonų ir miestų savivaldybių atstovai ir buvo susirinkę 2015 m. rugsėjo 21 d. į pristatomąjį renginį Vilniuje. Be paties projekto pristatymo (su jo turiniu galima susipažinti čia), renginys vyko dialogo forma, ieškota silpnųjų - stipriųjų inicijuojamos internetinės platformos pusių. Pastebėta, kad jei liaudies meistrais aktyviai rūpinasi Žemės ūkio ministerija, tai regionuose gyvenantys profesionalūs menininkai yra užmiršti. Spalio - rugsėjo mėnesiais vyks 5 renginiai pačiuose reginuose, į kuriuos bus kviečiami ne tik kultūros srities darbuotojai, bet ir patys menininkai, kad galėtų išsakyti savo lūkesčius, pastabas. Tikimės aktyvaus dalyvavimo. |
Kūrybinės dirbtuvės AUKŠTAMIESČIO ARTERIJA finišuoja
|
AUKŠTAMIESČIO ARTERIJA: vizija x ekspozicija – tai rugpjūčio mėnesį prasidėjusių kūrybinių dirbtuvių rezultatų pristatymo renginys.
Kūrybines dirbtuves „Aukštamiesčio Arterija“ inicijavo ir organizavo Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su partneriais menų fabrikas „Loftas“ ir Vilniaus miesto savivaldybe, remiant Lietuvos kultūros tarybai ir LR kultūros ministerijai. Kas tai yra AUKŠTAMIESTIS? Aukštamiestis – aukštuminė Naujamiesčio dalis (uptown), kurios ex-gamyklose šiuo metu vyksta kūrybinės konversijos. Kas tai yra AUKŠTAMIESČIO ARTERIJA? Daugiau nei mėnesį 4 architektų komandos - 4 architektų komandos: MetrOarchitektūra: J. Biliūnas, P. Kisielis, A. Mačiulis, T. Džiugytė + video menininkas E. Kordiukovas / Aketuri architektai: K. Štreimikytė, U. Naujekaitė, R. Stankevičiūtė, M. Tautvydas, M. Rekevičienė, L. Rekevičius, M. Augaitytė, A. Tilvikaitė + zalistogai.lt / B. Puzonas, D. Kalmatavičius, M. Šiupšinskas, R. Palekas + dizaineris T. Stalionis / Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, J. Tutlytė, T. Petreikis + video menininkas M. Skerys – kūrė Aukštamiesčio viziją, ieškojo ypatingų šio rajono charakterio savybių bei to, kas galėtų patraukti ne tik vilniečius, bet ir miesto svečius iš užsienio. Į AUKŠTAMIESČIO ARTERIJOS vizijos x ekspozicijos pristatymą yra būtina išankstinė registracija. |
„Ryto allegro“: Kučkuriškių popieriaus fabrikas atgims kultūrinei veiklai
KLAUSYKITĖS „Ryto allegro“ per radiją LRT KLASIKA jau rytoj, 2015 08 28 / 8:10. KALBĖSIME APIE KŪRYBINES DIRBTUVES, KURIŲ METU KUČKURIŠKIŲ POPIERIAUS FABRIKAS "MATUOSIS" MOKSLO MUZIEJAUS -CENTRO PASKIRTĮ.
„Kol kas Lietuvoje dominuoja „buldozerinis“ buvusių pramonės teritorijų konversijos modelis – viskas nušluojama nuo žemės paviršiaus ir tada statoma it dykroje. Šiame kontekste Kučkuriškių popieriaus fabrikas – išskirtinis savo reikšme ir paveldu, todėl svarbu išsaugoti jo tapatybę. Šis kultūros paveldo objektas laukia atgaivinimo ir pritaikymo naujiems – mokslo ir edukacijos poreikiams“, – įsitikinusi Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ vadovė architektė Aida Štelbienė.
„Vieni žmonės gyvena vaidindami, kiti gi – vaidina gyvendami. Man atrodo, kad viskas priklauso nu požiūrio: jei vaidindamas jautiesi sunkiai ir blogai, vadinasi, kažkas negerai. Jeigu gyvendamas esi priverstas vaidinti, vėlgi negerai“, – apie žmogaus ir aktoriaus dilemą svarsto 60 – ies metų jubiliejų pasitinkantis Šiaulių dramos teatro vadovas aktorius Antanas Venckus.
Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.
„Šitas filmas yra apie laisvę, bet ne apie politinę, o žmogiškąją. Apie elementarias prigimtines žmogaus teises: klausytis muzikos, kokios nori, sakyti, ką galvoji, mokytis ten, kur nori“, – filmą „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, atidariusį septintąjį „Baltijos bangos“ festivalį, prisimena režisierius Raimundas Banionis.
„Kol kas Lietuvoje dominuoja „buldozerinis“ buvusių pramonės teritorijų konversijos modelis – viskas nušluojama nuo žemės paviršiaus ir tada statoma it dykroje. Šiame kontekste Kučkuriškių popieriaus fabrikas – išskirtinis savo reikšme ir paveldu, todėl svarbu išsaugoti jo tapatybę. Šis kultūros paveldo objektas laukia atgaivinimo ir pritaikymo naujiems – mokslo ir edukacijos poreikiams“, – įsitikinusi Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ vadovė Aida Štelbienė. Apie šį projektą pokalbis studijoje su architekte A.Štelbiene ir Lietuvos Architektų sąjungos pirmininku Mariumi Pranu Šaliamoru.
Ved. Laima Ragėnienė.
„Ryto allegro“ rugpjūčio 28 dieną, penktadienį, nuo 8.10 iki 10.00 val. per LRT KLASIKĄ.
http://www.facebook.com/profile.php?id=1343267437
„Kol kas Lietuvoje dominuoja „buldozerinis“ buvusių pramonės teritorijų konversijos modelis – viskas nušluojama nuo žemės paviršiaus ir tada statoma it dykroje. Šiame kontekste Kučkuriškių popieriaus fabrikas – išskirtinis savo reikšme ir paveldu, todėl svarbu išsaugoti jo tapatybę. Šis kultūros paveldo objektas laukia atgaivinimo ir pritaikymo naujiems – mokslo ir edukacijos poreikiams“, – įsitikinusi Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ vadovė architektė Aida Štelbienė.
„Vieni žmonės gyvena vaidindami, kiti gi – vaidina gyvendami. Man atrodo, kad viskas priklauso nu požiūrio: jei vaidindamas jautiesi sunkiai ir blogai, vadinasi, kažkas negerai. Jeigu gyvendamas esi priverstas vaidinti, vėlgi negerai“, – apie žmogaus ir aktoriaus dilemą svarsto 60 – ies metų jubiliejų pasitinkantis Šiaulių dramos teatro vadovas aktorius Antanas Venckus.
Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.
„Šitas filmas yra apie laisvę, bet ne apie politinę, o žmogiškąją. Apie elementarias prigimtines žmogaus teises: klausytis muzikos, kokios nori, sakyti, ką galvoji, mokytis ten, kur nori“, – filmą „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, atidariusį septintąjį „Baltijos bangos“ festivalį, prisimena režisierius Raimundas Banionis.
„Kol kas Lietuvoje dominuoja „buldozerinis“ buvusių pramonės teritorijų konversijos modelis – viskas nušluojama nuo žemės paviršiaus ir tada statoma it dykroje. Šiame kontekste Kučkuriškių popieriaus fabrikas – išskirtinis savo reikšme ir paveldu, todėl svarbu išsaugoti jo tapatybę. Šis kultūros paveldo objektas laukia atgaivinimo ir pritaikymo naujiems – mokslo ir edukacijos poreikiams“, – įsitikinusi Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ vadovė Aida Štelbienė. Apie šį projektą pokalbis studijoje su architekte A.Štelbiene ir Lietuvos Architektų sąjungos pirmininku Mariumi Pranu Šaliamoru.
Ved. Laima Ragėnienė.
„Ryto allegro“ rugpjūčio 28 dieną, penktadienį, nuo 8.10 iki 10.00 val. per LRT KLASIKĄ.
http://www.facebook.com/profile.php?id=1343267437
Pramonės zonos konversijos kūrybinės dirbtuvės žvilgsnį telkia į Kučkuriškių popieriaus fabriką
|
|
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) ir UAB „Turto garantas“ inicijuoja Pramonės zonos konversijos kūrybines dirbtuves, kurios vyks buvusiame Kučkuriškių popieriaus fabrike, Naujoje Vilnioje.
Šį antradienį, rugpjūčio 25 d., 13 val. skelbiamas oficialus jų startas: visi dalyviai kviečiami į Lietuvos architektų sąjungą (Kalvarijų g. 1, II a., Vilnius). Čia ekspertai pasidalins žiniomis apie vieną pirmųjų Vilniaus krašto popieriaus fabriko istorinę raidą ir tokių konversijų specifiką, taip pat bus pristatyti atlikta visuomenės apklausa ir dirbtuvių programa, galiausiai jiems teks proga pabuvoti kol kas uždaroje teritorijoje. Programa: 13.00-13.20 Aida Štelbienė pristatys Pramonės zonos konversijos kūrybines dirbtuves ir jų programą, supažindins dalyvius su Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ atlikta visuomenės apklausa. 13.20-13.40 Kultūros paveldo ekspertė Rasa Putrimienė pristatys Kučkuriškių popieriaus fabriko istorinę raidą. 13.40-14.00 Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija (dir. Vida Petiukonienė ir dir. pavaduotoja, vyriausioji kraštotvarkininkė Zenta Ražanauskienė) pristatys Pavilnių ir Verkių regioninių parkų tvarkymo planą. 14.00-14.20 Urbanistė, VGTU Urbanistikos katedros Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė papasakos apie teritorijos urbanistinę raidą ir jos santykį su miestu. 14.20-14.45 diskusijos. 14.45-15.15 Kavos pertraukėlė. 15.15 val. išvykstame (kiekvienas savu transportu) į Kučkuriškių popieriaus fabriką. Būtina registracija iki rugpjūčio 23 d. 23 val. el. paštu [email protected]. Projekto įgyvendinimu metu vykstančių kūrybinių dirbtuvių tikslas – pasiūlyti buvusio Kučkuriškių popieriaus fabriko įrengimo ir pritaikymo verslo vystymui architektūrinę- meninę koncepciją, t. y. sugeneruoti architektūrines- menines idėjas, kurių pagalba bus numatoma teritoriją pritaikyti mokslo- edukacinei paskirčiai (Mokslo muziejui- centrui). Tema aktuali, nes kol kas Lietuvoje dominuoja „buldozerinis“ buvusių pramonės teritorijų konversijos modelis – viskas nušluojama nuo žemės paviršiaus ir tada statoma it dykroje (pagal Vilniaus m. sav. duomenis, apie penktadalyje teritorijų daugiau- mažiau išlieka buvę pastatai, visos kitos teritorijos „išvalomos“). Šiame kontekste Kučkuriškių popieriaus fabrikas – išskirtinis savo reikšme ir paveldu, todėl svarbu išsaugoti jo tapatybę. Jis – reikšmingas šalies popieriaus pramonės istorijos liudininkas. Šią dirbtuvę dar 1823 m. įkūrė turtingas dvarininkas ir pramoninkas V. Puslovskis, pasitelkęs vokietį meistrą V. Langenbachą. Kučkuriškių manufaktūros atsiradimas laikomas popieriaus pramonės Lietuvoje plėtros pradžia. Deja, fabrikas veikė iki 2001 m., o nuo tada pastatai nenaudojami, jiems gresia sunykimas. Projektas orientuotas į dvi auditorijas: Viena – veikiančioji – tai profesionalūs architektai, Lietuvos architektų sąjungos architektūros srities Menų inkubatoriaus rezidentai, kurie kurs fabriko konversijos architektūrines- menines idėjas, stiprins savo kaip profesionalų kompetencijas. Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvaus keturi kviestiniai architektų- profesionalų kolektyvai. Kita – gaunančioji – tai visuomenė, Naujosios Vilnios gyventojai, kurių gyvenimo kokybė pagerėtų, jei virš dešimties metų nenaudojama teritorija būtų konvertuota. Kad būtų nustatyti jų lūkesčiai, buvo atlikta jų apklausa. Unikalus objektas – Pavilnių regioninio parko teritorijos, kultūros paveldo objektas laukia atgaivinimo, pritaikymo naujiems – mokslo ir edukacijos – poreikiams. Kartu šios kūrybinės dirbtuvės – puiki proga atskleisti menininkų kūrybinį potencialą, sutvirtinti jų kompetancijas kuriant „jautrioje" teritorijoje, rasti būdą įmažinti vietos tapatybę. Svarbiausia, realizavus kūrybinių dirbtuvių rezultatus, vyktų Vilniaus miesto plėtra pagal tvarios ir darnios plėtros principus, didėtų miesto patrauklumas, aktyvėtų kultūrinis turizmas. Projekto partneriai ir rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija, Lietuvos architektų sąjunga, UAB „Turto garantas“. |
Reikalingi savanoriai
|
Kviečiami 4 savanoriai prisijungti prie neįtikėtinai įdomaus projekto - kūrybinių dirbtuvių „Aukštamiesčio arterija“ (bus kuriama Vilniaus aukštutinio Naujamiesčio ateties vizija). Užduotis: foto, video fiksacija, pagalba organizuojant renginius, rūpinimasis atvykusiais svečiais iš Nyderlandų Karalystės (anglų k. būtina). Numatomos intensyviai užimtos dienos: rugpjūčio 5-6-7 ir rugsėjo 23-24-25. Susidomėję ir galintys patalkinti, rašykite el. paštu [email protected]
|
Po Lietuvą plinta geros architektūros virusas
|
Per Lietuvą žygį tęsia Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ sukurta keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“, skirta šalies regionams – eksponatai kalba apie rajonuose per pastaruosius kelis dešimtmečius sukurtą kokybišką architektūrą. Kiekvienas eksponatų per nuotraukas, brėžinius, tekstinę informaciją atskleidžia konkretaus objekto grožį.
Parodos atidarymas - puiki proga aptarti, kas yra kokybiška architektūra. Mat, parodą lydi paskaita-diskusija „Architektūra arti mūsų“, kurioje gilinamasi į dabartinės lietuvių architektūros pavyzdžius, ieškoma, kuo jie stiprūs, patrauklūs ir svarbūs vienai ar kitai vietovei. Paroda „Architektūra arti mūsų“ 2015 m. bus eksponuojama šešiuose Lietuvos rajonuose: Širvintų, Anykščių, Ukmergės, Trakų, Alytaus ir Druskininkų. Vėliau bus siekiama aplankyti kuo daugiau rajonų savivaldybių. Savo kelionę 2015 metais paroda pradeda nuo Širvintų. Čia, Širvintų r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje (I. Šeiniaus g. 4, Širvintos), jau gegužės 7 d. 15 val. įvyks pirmoji paskaita-diskusija ir atidarymas. Ji veiks iki birželio 4 d. Anykščių r. savivaldybėje ji laukiama birželį, o Ukmergės r. savivaldybėje - liepą, Trakų - rugpjūtį, Alytaus - rugsėjį, o Druskininkuose ji visus pakvies spalio mėnesį. Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija (gen. rėmėjai), UAB „Doleta“ (didysis rėmėjas). Projekto partneriai: Širvintų r. savivaldybė, Širvintų r. savivaldybės viešoji biblioteka, Anykščių r. savivaldybė, Anykščių L. ir S. Didžiulių biblioteka, Ukmergės r. savivaldybė, Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras, Trakų r. savivaldybė, Alytaus r. savivaldybė, Alytaus kultūros ir komunikacijos centras, Druskininkų r. savivaldybė, Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka. |
Miestų transformacijos varikliai - konversijos projektai
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras” kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija ir Lietuvos architektų sąjunga, iš dalies remiami Lietuvos kultūros tarybos, šį rudenį įgyvendino remiamą taikomąjį tyrimą „Pramonės zonų konversijų galimybių studija”. Tyrėjų įžvalgos ir rezultatai buvo pristatyti susirinkusiam vystytojų, architektų, akademinės bendruomenės, savivaldos ir visuomenės atstovų ratui.
Konversija - tai ne tik apleistų pramoninių teritorijų sutvarkymas, tai procesas, kurio metu teritorija vėl tampa aktyvia miesto dalimi ir yra įveiksminama gyventojų reikmėms.
Pramoninių teritorijų konversijos teisinę situaciją apžvelgusi advokatė Kristina Matvejenkaitė akcentavo, kad Lietuvos Respublikos teisenoje nėra detalaus teisinio konversijos termino apibrėžimo. Advokatė siūlo skirti kelis konversijos tipus – „maksimalioji” konversija, kai nugriaunami esami ir kuriami nauji statiniai, ir „taikomoji” konversija, kai esami pastatai pritaikomi naujai veiklai.
Sukaupta patirtis ir realizuoti pavyzdžiai rodo, jog pramonės objektų konversijų galimybės sulaukia vis didesnio vystytojų dėmesio. Pasirenkant konversijos mastą (maksimaliai išvalant turimą erdvę ar pritaikant esamas konstrukcijas ir erdves) vertinama pastato būklė, teritorijos vieta, esama tarša, nauja funkcija ir kt. Vis dėlto dažniau pasirenkamas esamų statinių ir įrengimų demontavimas. Dažnai tam įtakos turi didesnis darbų efektyvumas ir greitesnis projekto atsiperkamumas.
Architektūrologė Aida Štelbienė siūlo atsižvelgti į tapatybės architektūroje paiešką ir naujuose projektuose ateinančioms kartoms išsaugoti senųjų buvusių pramonės teritorijų ženklus. Įkvėpimo galima pasisemti iš užsienio vystytojų, kai ankstesnės statinio paskirties ir architektūros tapatybė išsaugoma sėkmingais architektūriniais sprendimais sujungiant skirtingų funkcijų senąsias ir naująsias erdves, kūrybingai panaudojant likusius įrengimus ar konstrukcijos elementus ar net naujais pastatais išsaugant buvusį teritorijos urbanistinį audinį.
Architektas Mindaugas Pakalnis savo pranešime minėjo, kad Vilniaus mieste įsisavinta trečdalis esamo konversinių zonų potencialo. Architektas taip pat akcentavo konversijos projektų daugiafukciškumo svarbą bei indėlį kuriant naujas viešąsias erdves.
Pranešėjai pabrėžė, kad tinkamam pramoninių zonų konversijos procesui reikia nuoseklumo, bendros vizijos ir kryptingo bendradarbiavimo, kuo ankstesnėje proceso stadijoje įtraukiant ir visuomenę.
Renginio pranešimai:
Mindaugas Pakalnis – „Konversija – mada ar neišvengiamybė?“
Aida Štelbienė – „Pramonės teritorijų konversijos ir jų tapatybė“
Kristina Matvejenkaitė – „Pramonės teritorijų konversija. Teisinė padėtis“
Konversija - tai ne tik apleistų pramoninių teritorijų sutvarkymas, tai procesas, kurio metu teritorija vėl tampa aktyvia miesto dalimi ir yra įveiksminama gyventojų reikmėms.
Pramoninių teritorijų konversijos teisinę situaciją apžvelgusi advokatė Kristina Matvejenkaitė akcentavo, kad Lietuvos Respublikos teisenoje nėra detalaus teisinio konversijos termino apibrėžimo. Advokatė siūlo skirti kelis konversijos tipus – „maksimalioji” konversija, kai nugriaunami esami ir kuriami nauji statiniai, ir „taikomoji” konversija, kai esami pastatai pritaikomi naujai veiklai.
Sukaupta patirtis ir realizuoti pavyzdžiai rodo, jog pramonės objektų konversijų galimybės sulaukia vis didesnio vystytojų dėmesio. Pasirenkant konversijos mastą (maksimaliai išvalant turimą erdvę ar pritaikant esamas konstrukcijas ir erdves) vertinama pastato būklė, teritorijos vieta, esama tarša, nauja funkcija ir kt. Vis dėlto dažniau pasirenkamas esamų statinių ir įrengimų demontavimas. Dažnai tam įtakos turi didesnis darbų efektyvumas ir greitesnis projekto atsiperkamumas.
Architektūrologė Aida Štelbienė siūlo atsižvelgti į tapatybės architektūroje paiešką ir naujuose projektuose ateinančioms kartoms išsaugoti senųjų buvusių pramonės teritorijų ženklus. Įkvėpimo galima pasisemti iš užsienio vystytojų, kai ankstesnės statinio paskirties ir architektūros tapatybė išsaugoma sėkmingais architektūriniais sprendimais sujungiant skirtingų funkcijų senąsias ir naująsias erdves, kūrybingai panaudojant likusius įrengimus ar konstrukcijos elementus ar net naujais pastatais išsaugant buvusį teritorijos urbanistinį audinį.
Architektas Mindaugas Pakalnis savo pranešime minėjo, kad Vilniaus mieste įsisavinta trečdalis esamo konversinių zonų potencialo. Architektas taip pat akcentavo konversijos projektų daugiafukciškumo svarbą bei indėlį kuriant naujas viešąsias erdves.
Pranešėjai pabrėžė, kad tinkamam pramoninių zonų konversijos procesui reikia nuoseklumo, bendros vizijos ir kryptingo bendradarbiavimo, kuo ankstesnėje proceso stadijoje įtraukiant ir visuomenę.
Renginio pranešimai:
Mindaugas Pakalnis – „Konversija – mada ar neišvengiamybė?“
Aida Štelbienė – „Pramonės teritorijų konversijos ir jų tapatybė“
Kristina Matvejenkaitė – „Pramonės teritorijų konversija. Teisinė padėtis“
| konversija-mada_ar_neisvengiamybe_mpakalnis_2014-12-09.pdf |
| pramones_teritoriju_konversijos_ir_ju_tapatybe_astelbiene.pdf |
| prezentacija_pramones_teritoriju__konversija_teisine_padetis_kmatvejenkaite_2014-12-09.pdf |
Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis plečia auditoriją
|
|
Jau penktus metus vystomas Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis (www.archmap.lt) – gyvoji šiuolaikinės Lietuvos architektūros enciklopedija, kurią vysto Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“, remiamas Lietuvos kultūros tarybos, Exterus, Wienerberger, Knauf (partneris - Lietuvos architektų sąjunga). Joje pristatomi nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios (nuo 1991 m.) menininkų sukurti darbai: visuomeniniai ir administraciniai, individualūs gyvenamieji ir daugiabučiai, tiltai ir skverai, – visa, kas mus supa ir kas mums svarbu. Lankytojai gali virtualiai susipažinti su objektu per nuotraukas ir brėžinius, perskaityti glaustą informaciją. Informacinė bazė nuolatos pildoma: šiais metais ji praplėsta dar keturiasdešimčia objektų.
Tinklapis naudingas, nes čia telkiasi informacija apie mūsų miestus, jų kūrėjus – architektus. Jis aprėpia jau ne vieną dešimtmetį, ir galima stebėti tam tikrus pokyčius gimtojo krašto architektūroje, iš laiko perspektyvos vertinti Nepriklausomos Lietuvos architektūrą. Šiais metais Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis žengė technologiškai naują žingsnį – per mobiliąją svetainę (www.archmap.lt) pasiekė ir išmaniuosius įrenginius mėgstančius lankytojus. Tad be nuolatinio informacijos pildymo, patobulėjo ir jo techniniai parametrai: nuo šiol www.archmap.lt lengvai pasiekiamas ir patogus visiems, draugaujantiems su informacinėmis technologijomis. Ir itin pravartus, ypač tais atvejais, kai paliekamos darbo, namų vietos ir iškeliaujama po Lietuvą. Tam sukurtos visos priemonės: lojalus, t. y. prisiregistravęs tinklapio lankytojas gali susikurti mėgstamų architektūrinių objektų sąrašą, o labiausiai patikusius sudėlioti į maršrutus po visą Lietuvą ir nuosekliai juos aplankyti... vietoj GPS imtuvo pasitelkęs išmanųjį telefoną ar planšetę ir, suprantama, www.archmap.lt tinklapį. Savo dvasia Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis – tai akstinas domėtis, keliauti, pažinti šiuolaikinę Lietuvos architektūrą ir susidraugauti su ja. |
Virtualus Lietuvos architektūros muziejus sėkmingai pildomas
„Architektūra turi didžiausią vizualinę galią iš visų menų liudyti visą civilizacinę visuomenės ir žmonijos būklę – ekonomikos, technologijų, skonio, minties, vaizduotės, politinio jautrumo.“ (L . Donskis)
Architektūros svarba daugumoje šalių nekelia abejonių, ji – nekilnojamasis turtas, todėl itin tampriai susisaistęs su konkrečia vieta ir daug apie ją pasako. Ir pasakys – apie mus ateinančioms kartoms. Todėl mums reikia negailėti investuoti į šiuolaikinę architektūrą savo laiką, žinias, išteklius.
Džiugu, kad jau ketvirti metai Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“, remiamas anksčiau Kultūros rėmimo fondo, Lietuvos architektūros rūmų, dabar – Lietuvos kultūros tarybos ir UAB „Beola“, turi galimybę vystyti Virtualų Lietuvos architektūros muziejų (archmuziejus.lt). Virtualų, nes fizinis uždarytas ir nesugrąžintas mūsų visuomenei.
Per tą laiką sukaupta virš 700 eksponatų, sudarytos 8 architektų darbų kolekcijos. Šiais metais skaitmeninis archyvas pasipildė dar 200 vienetų. Pastarieji eksponatai suformavo dviejų architektų – Ričardo Krištapavičiaus ir Eugenijaus Viktoro Miliūno – privačių archyvų kolekcijas. Jos labai svarbios, nes abu architektai – iškilūs kūrėjai, Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatai: R. Krištapavičius ją pelnė 1994 m., E. V. Miliūnas – 2012 m.
Formuojant kolekcijas, atsižvelgiama į du veiksnius: viena, fizinę medžiagos būklę (neretai nutinka, kad ji per neapdairumą ar savos kūrybos nuvertinimą būna prarasta negrįžtamai, tokiu atveju bandoma fiksuoti likučius); antras veiksnys – pati architekto asmenybė. Atrenkant eksponatus, atsižvelgiama į autoriaus prioritetus, tokiu būdu eksponatai, tiksliau, tai, kokie jie yra pagal atlikimo techniką ar turinį, tarsi patys pasakoja architekto istoriją, perteikia dalį jo kūrybinės terpės, pasaulėžiūros. Žinoma, Virtualus Lietuvos architektūros muziejus papildytas ir R. Krištapavičiaus bei E. V. Miliūno biografijomis ir svarbesnių jų darbų sąvadu.
Įdomiausia archmuziejus.lt dalis – interviu su menininkais. Tai lyg virtualus dienoraštis, leidžiantis per vaizdą ir garsą artimiau pažinti mūsų šalies istorijai reikšmingus kūrėjus. Šiais metais įamžinti iškilūs pašnekovai: vieni žymiausių šalies architektų, pokario modernizmo su tautiškumo atspalviu pionieriai, broliai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai ir kt.
Tenka gailėtis tik vieno, kad fragmentiškai dirbant su šių dienų architektų archyvais, auga grėsmė dalį informacijos prarasti amžiams. Juolab, kad kol kas nėra galimybių pasirūpinti jų fizine būkle. Tai būtų neteisinga ateities kartų atžvilgiu – jie turi teisę žinoti ne tik materialųjį paveldą, bet ir tą kelią, kuriuo kaskart eina architektas, projektuodamas ir įgyvendindamas savo kūrinius.
Deja, realybė kol kas byloja architektūros nenaudai. Visų pirma, jos kaip mūsų šalies, mūsų istorijos liudininkės vaidmuo nėra pilnai įsisąmonintas, ir mes vėjais leidžiame savo dabartį.
Architektūros svarba daugumoje šalių nekelia abejonių, ji – nekilnojamasis turtas, todėl itin tampriai susisaistęs su konkrečia vieta ir daug apie ją pasako. Ir pasakys – apie mus ateinančioms kartoms. Todėl mums reikia negailėti investuoti į šiuolaikinę architektūrą savo laiką, žinias, išteklius.
Džiugu, kad jau ketvirti metai Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“, remiamas anksčiau Kultūros rėmimo fondo, Lietuvos architektūros rūmų, dabar – Lietuvos kultūros tarybos ir UAB „Beola“, turi galimybę vystyti Virtualų Lietuvos architektūros muziejų (archmuziejus.lt). Virtualų, nes fizinis uždarytas ir nesugrąžintas mūsų visuomenei.
Per tą laiką sukaupta virš 700 eksponatų, sudarytos 8 architektų darbų kolekcijos. Šiais metais skaitmeninis archyvas pasipildė dar 200 vienetų. Pastarieji eksponatai suformavo dviejų architektų – Ričardo Krištapavičiaus ir Eugenijaus Viktoro Miliūno – privačių archyvų kolekcijas. Jos labai svarbios, nes abu architektai – iškilūs kūrėjai, Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatai: R. Krištapavičius ją pelnė 1994 m., E. V. Miliūnas – 2012 m.
Formuojant kolekcijas, atsižvelgiama į du veiksnius: viena, fizinę medžiagos būklę (neretai nutinka, kad ji per neapdairumą ar savos kūrybos nuvertinimą būna prarasta negrįžtamai, tokiu atveju bandoma fiksuoti likučius); antras veiksnys – pati architekto asmenybė. Atrenkant eksponatus, atsižvelgiama į autoriaus prioritetus, tokiu būdu eksponatai, tiksliau, tai, kokie jie yra pagal atlikimo techniką ar turinį, tarsi patys pasakoja architekto istoriją, perteikia dalį jo kūrybinės terpės, pasaulėžiūros. Žinoma, Virtualus Lietuvos architektūros muziejus papildytas ir R. Krištapavičiaus bei E. V. Miliūno biografijomis ir svarbesnių jų darbų sąvadu.
Įdomiausia archmuziejus.lt dalis – interviu su menininkais. Tai lyg virtualus dienoraštis, leidžiantis per vaizdą ir garsą artimiau pažinti mūsų šalies istorijai reikšmingus kūrėjus. Šiais metais įamžinti iškilūs pašnekovai: vieni žymiausių šalies architektų, pokario modernizmo su tautiškumo atspalviu pionieriai, broliai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai ir kt.
Tenka gailėtis tik vieno, kad fragmentiškai dirbant su šių dienų architektų archyvais, auga grėsmė dalį informacijos prarasti amžiams. Juolab, kad kol kas nėra galimybių pasirūpinti jų fizine būkle. Tai būtų neteisinga ateities kartų atžvilgiu – jie turi teisę žinoti ne tik materialųjį paveldą, bet ir tą kelią, kuriuo kaskart eina architektas, projektuodamas ir įgyvendindamas savo kūrinius.
Deja, realybė kol kas byloja architektūros nenaudai. Visų pirma, jos kaip mūsų šalies, mūsų istorijos liudininkės vaidmuo nėra pilnai įsisąmonintas, ir mes vėjais leidžiame savo dabartį.
Su Tarptautine architektų diena!
|
Mielas architekte ir visi, prijaučiantys architektūrai, SU TARPTAUTINE ARCHITEKTŲ DIENA!
Tegul rutina nestabdo Jūsų polėkio. |
Albumas „Šiuolaikinė Lietuvos kurortų architektūra” jau popieriuje
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ vasarą pradėjo su dienos šviesą išvydusiu fotografijų albumu „Šiuolaikinė Lietuvos kurortų architektūra“ (www.kurortuarchitektura.lt). 2014 m. birželio mėn. 20 d. 18:00 val. Lietuvos architektų sąjungoje (II aukštas, Kalvarijų g. 1, Vilnius) vyks jo pristatymas-pokalbis. Dalyvaus albumo sudarytoja Aida Štelbienė, architektūros profesorius Algimantas Mačiulis, architektai Asta ir Gintaras Prikockiai.
Lietuvos architektūroje per kelis šimtmečius susiklostė savita šalies kurortų architektūros tradicija, turinti originalius bruožus, pastebimai besiskiriančius nuo kitų miestų architektūros. 168 puslapių albumu siekiama atskleisti, kad šalies kurortai gali pasigirti ne tik įstabia gamta, bet ir patrauklia šiuolaikine architektūra, lygia greta stojančia šalia drožiniais puoštų medinių vilų ar konceptualių sovietmečio pastatų.
Žymus fotomenininkas, ilgametis architektūros fiksuotojas Raimondas Urbakavičius įamžino 30 objektų, stovinčių vakarų ir pietų Lietuvos kurortuose: Neringoje, Palangoje, Druskininkuose ir Birštone. Iš virš 240 nuotraukų šalies kurortų architektūra matyti kaip turinti savitą charakterį, neretai persipynusi su giliomis vietos tradicijomis. Džiugu, kad šią turtingą, įdomią šalies architektūros dalį fotografijos kalba jau galime pristatyti ir popierinės knygos formatu.
Albumą sudarė Aida Štelbienė, redagavo Rita Malikėnienė, dizainą kūrė Kontis Šatūnas.
Albumo leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija, Lietuvos architektų sąjunga, UAB „Megrame langai“, UAB „JUNG Vilnius", Thinklight UAB „Šviesos studija" ir UAB „Gaudrė".
Lietuvos architektūroje per kelis šimtmečius susiklostė savita šalies kurortų architektūros tradicija, turinti originalius bruožus, pastebimai besiskiriančius nuo kitų miestų architektūros. 168 puslapių albumu siekiama atskleisti, kad šalies kurortai gali pasigirti ne tik įstabia gamta, bet ir patrauklia šiuolaikine architektūra, lygia greta stojančia šalia drožiniais puoštų medinių vilų ar konceptualių sovietmečio pastatų.
Žymus fotomenininkas, ilgametis architektūros fiksuotojas Raimondas Urbakavičius įamžino 30 objektų, stovinčių vakarų ir pietų Lietuvos kurortuose: Neringoje, Palangoje, Druskininkuose ir Birštone. Iš virš 240 nuotraukų šalies kurortų architektūra matyti kaip turinti savitą charakterį, neretai persipynusi su giliomis vietos tradicijomis. Džiugu, kad šią turtingą, įdomią šalies architektūros dalį fotografijos kalba jau galime pristatyti ir popierinės knygos formatu.
Albumą sudarė Aida Štelbienė, redagavo Rita Malikėnienė, dizainą kūrė Kontis Šatūnas.
Albumo leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija, Lietuvos architektų sąjunga, UAB „Megrame langai“, UAB „JUNG Vilnius", Thinklight UAB „Šviesos studija" ir UAB „Gaudrė".
Atnaujintas Virtualus architektūros muziejus
Ne vienas iš svečių, gausiai lankiusių šiais metais Lietuvoje, užsukęs į Lietuvos architektų sąjungą, teiravosi, kur rasti Lietuvos architektūros muziejų. Reikia pripažinti, kad nors mūsiškis muziejus ir ne dėl architektų kaltės buvo uždarytas po veik 40 metų gyvavimo, buvo gėda prisipažinti, kad tokio dalyko nėra visoje šalyje. Jo fondai (apie 56 tūkst. eksponatų), uždarius muziejų 2006 m., pasklido po įvairias institucijas.
Virtualus architektūros muziejus (VAM, www.archmuziejus.lt) sukurtas siekiant kompensuoti praradimus, svarbiausia – kiek įmanoma prisidėti prie dabarties fiksavimo ateities kartoms, nors skaitmeniniu formatu.
Toliau kaupiama informacija apie asmeniniuose archyvuose esančią medžiagą, nes kyla reali grėsmė ją prarasti amžiams: viena vertus, pastaraisiais metais mūsų gretas palieka vieni iškiliausių Lietuvos architektūros XX amžiaus kūrėjų, pelnę tarptautinį pripažinimą (pernai Anapilin išėjo architektūros akademikas V. E. Čekanauskas, architektūros profesorė E. N. Bučiūtė); kita vertus, per daug pasitikima šiuolaikinėmis technologijomis ir net regis neseni projektai, už kuriuos jų autoriai pelnė apdovanojimus, spėjo pranykti.
Šiuo metu Virtualiame Lietuvos architektūros muziejuje sukaupta veik 700 eksponatų iš devynių architektų privačių archyvų. Tarp jų galima rasti iškilių Lietuvos architektų darbų, realizuotų pastatų nuotraukų skaitmeniniu formatu: architektūros akademiko V. E. Čekanausko, architektūros prof. E. N. Bučiūtės, architektūros prof. V. J. Dičiaus, architektūros prof. A. Mačiulio, architektūros prof. V. Brėdikio, architektūros prof. J. Šeiboko ir kitų.
Įvairaus pobūdžio, turinio ir atlikimo technikos dokumentai viešai prieinami adresu www.archmuziejus.lt. Užsiregistravę lankytojai gali formuoti savo rinkinį, prisireikus, pavyzdžiui, norint panaudoti dalį medžiagos rengiamoje knygoje, gali kreiptis dėl geresnės rezoliucijos eksponatų gavimo (tinklapyje yra prašymo-sutarties šablonas).
2013 m. VAM kolekciją papildė naujas eksponatų formatas – vaizdo įrašai su žymių architektų interviu (V. J. Dičiaus, A. Mačiulio, V. Brėdikio). Jų gyvos mintys, originalus požiūris ir faktai iš praeities įdomūs visiems, ne vien šios srities profesionalams. Suprantama, ši medžiaga bus itin vertinga tyrėjams, besigilinantiems į mūsų šalies modernizmo architektūrą.
Dar viena naujiena – nuo šių metų Virtualus architektūros muziejus pradedamas versti ir į anglų kalbą (pradėta nuo biografijų), tad jo šaltiniais galės naudotis ir mūsų šalies architektūra besidomintys lankytojai iš kitų šalių. Tai teikia vilčių, kad praturtinsime savo architektūros istorijos lauką naujomis įžvalgomis, gal net mūsų architektų darbai ras savo vietą tarptautiniame diskurse.
Projektą Virtualus architektūros muziejus parengė Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga, remiant LR kultūros rėmimo fondui ir Lietuvos architektų rūmams.
Iiustracija - Juozo Vaškevičiaus šaržas, sukurtas Vytauto Brėdikio.
KIP "Architektūros centras" infor.
Virtualus architektūros muziejus (VAM, www.archmuziejus.lt) sukurtas siekiant kompensuoti praradimus, svarbiausia – kiek įmanoma prisidėti prie dabarties fiksavimo ateities kartoms, nors skaitmeniniu formatu.
Toliau kaupiama informacija apie asmeniniuose archyvuose esančią medžiagą, nes kyla reali grėsmė ją prarasti amžiams: viena vertus, pastaraisiais metais mūsų gretas palieka vieni iškiliausių Lietuvos architektūros XX amžiaus kūrėjų, pelnę tarptautinį pripažinimą (pernai Anapilin išėjo architektūros akademikas V. E. Čekanauskas, architektūros profesorė E. N. Bučiūtė); kita vertus, per daug pasitikima šiuolaikinėmis technologijomis ir net regis neseni projektai, už kuriuos jų autoriai pelnė apdovanojimus, spėjo pranykti.
Šiuo metu Virtualiame Lietuvos architektūros muziejuje sukaupta veik 700 eksponatų iš devynių architektų privačių archyvų. Tarp jų galima rasti iškilių Lietuvos architektų darbų, realizuotų pastatų nuotraukų skaitmeniniu formatu: architektūros akademiko V. E. Čekanausko, architektūros prof. E. N. Bučiūtės, architektūros prof. V. J. Dičiaus, architektūros prof. A. Mačiulio, architektūros prof. V. Brėdikio, architektūros prof. J. Šeiboko ir kitų.
Įvairaus pobūdžio, turinio ir atlikimo technikos dokumentai viešai prieinami adresu www.archmuziejus.lt. Užsiregistravę lankytojai gali formuoti savo rinkinį, prisireikus, pavyzdžiui, norint panaudoti dalį medžiagos rengiamoje knygoje, gali kreiptis dėl geresnės rezoliucijos eksponatų gavimo (tinklapyje yra prašymo-sutarties šablonas).
2013 m. VAM kolekciją papildė naujas eksponatų formatas – vaizdo įrašai su žymių architektų interviu (V. J. Dičiaus, A. Mačiulio, V. Brėdikio). Jų gyvos mintys, originalus požiūris ir faktai iš praeities įdomūs visiems, ne vien šios srities profesionalams. Suprantama, ši medžiaga bus itin vertinga tyrėjams, besigilinantiems į mūsų šalies modernizmo architektūrą.
Dar viena naujiena – nuo šių metų Virtualus architektūros muziejus pradedamas versti ir į anglų kalbą (pradėta nuo biografijų), tad jo šaltiniais galės naudotis ir mūsų šalies architektūra besidomintys lankytojai iš kitų šalių. Tai teikia vilčių, kad praturtinsime savo architektūros istorijos lauką naujomis įžvalgomis, gal net mūsų architektų darbai ras savo vietą tarptautiniame diskurse.
Projektą Virtualus architektūros muziejus parengė Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga, remiant LR kultūros rėmimo fondui ir Lietuvos architektų rūmams.
Iiustracija - Juozo Vaškevičiaus šaržas, sukurtas Vytauto Brėdikio.
KIP "Architektūros centras" infor.
Patobulėjęs Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis
Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis (www.archmap.lt) plečiasi ir tobulėja. Nepriklausomos Lietuvos gyvosios architektūros enciklopedijos vaidmenį atliekantis tinklapis 2013 metais pasipildė dar 100 objektų, o jų autorių draugija – dar septyniomis dešimtimis architektų. Plečiasi ir pristatomų architektų darbų geografija – šiais metais ji perkopė 40 šalies vietovių.
Patobulėjo ir tinklapio naršymas, valdymas: nuo šiol galima ne tik susidaryti savo mėgstamų objektų sąrašą, bet ir – kilus norus juos aplankyti – paprastai ir patogiai pasiruošti lankytinų objektų sąrašą su jų adresais ir tiksliomis koordinatėmis, bei atsispausdinti jį ir maršruto žemėlapį – keliauti bus tikrai lengva.
Informacijos liūne paskendusios žinios apie pastarųjų kelių dešimtmečių architektūrą neretai lieka neprieinamos ne tik eiliniam vartotojui, bet tyrinėtojui – stinga bent pradinės informacijos apie reikiamo pastato, statinio ar viešosios erdvės autorius, jų įgyvendinimo metus ir pan. Ši informacija it kyburiuoja vakuume, stinga istorinio konteksto. Fragmentuotos žinios veda į trūkinėjančią atmintį. Galbūt vos keletas objektų taps mūsų dienų paveldu ateities kartoms, tačiau šiandien mums svarbu matyti aiškų naujausių laikų architektūros diskursą. Tik tada galime lyginti, vertinti ir išlaikyti istorinę tąsą. Šio tinklapio nauda jau spėjo įsitikinti ne tik architektūra besidomintys atvykstantys svečiai iš užsienio, bet ir mūsų mokslininkai (pvz., juo aktyviai naudojosi Algimantas M. Mačiulis, rengęs daktaro disertaciją „Šiuolaikinės Lietuvos architektūros meninės tendencijos“, 2013).
Kūrybinių industrijų parkas "Architektūros centras" stengiasi užpildyti šią spragą ir vienoje vietoje nuosekliai kaupti kuo išsamesnes žinias apie nepriklausomoje Lietuvoje statytus objektus. www.archmap.lt galima rasti informacijos ir apie nepriklausomybės aušros objektus, tai yra, atgautos laisvės pradžios artefaktus. Čia randami objektai – įvairios paskirties ir apimties: tinklapio lankytojų laukia skverai, aikštės, parkai, pastatai ar jų kompleksai; išskirtiniai visuomeniniai objektai ar maži, jų šeimininkams brangūs, privatūs namai.
Savo ruožtu, internetinė terpė pavertė šią informaciją pasiekiamą visų – tiek gyvenančių Lietuvoje, tiek kitose šalyse, juk www.archmap.lt galima skaityti lietuvių ir anglų kalbomis.
Auditorija, kuriai tinklapis gali būti naudingas, įdomus, reikalingas – plati, pradedant architektūros profesionalais, kitais statybos dalyviais, baigiant žmonėmis, ketinančiais statytis namą ar architektūros mylėtojais, norinčiais leistis į kelionę po mūsų architektūros pasaulį (tinklapyje žvalgomasi po visą Lietuvos teritoriją: didmiesčius, miestelius, atokias vietoves).
Projektas atitinka kelis iš Kultūros ministerijos užsibrėžtų prioritetų: regionų kultūros ir viešųjų erdvių infrastruktūros plėtrą bei viešumą visuomenėje. Jis užtikrintų kultūros – architektūros – sklaidą ir jos prieinamumą visoje šalies teritorijoje, kurtų gyvybingą informacinę viešąją erdvę. Ateityje Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ pasiryžęs ne tik didinti pristatomų objektų ratą, bet ir aktyvinti jo populiarumą užsienyje, pateikti daugiau informacijos apie pačius kūrėjus- architektus.
Projektą remia Kultūros rėmimo fondas, UAB „Exterus“, UAB „Knauf“, partneris – Lietuvos architektų sąjunga.
KIP „Architektūros centras“ infor.
Patobulėjo ir tinklapio naršymas, valdymas: nuo šiol galima ne tik susidaryti savo mėgstamų objektų sąrašą, bet ir – kilus norus juos aplankyti – paprastai ir patogiai pasiruošti lankytinų objektų sąrašą su jų adresais ir tiksliomis koordinatėmis, bei atsispausdinti jį ir maršruto žemėlapį – keliauti bus tikrai lengva.
Informacijos liūne paskendusios žinios apie pastarųjų kelių dešimtmečių architektūrą neretai lieka neprieinamos ne tik eiliniam vartotojui, bet tyrinėtojui – stinga bent pradinės informacijos apie reikiamo pastato, statinio ar viešosios erdvės autorius, jų įgyvendinimo metus ir pan. Ši informacija it kyburiuoja vakuume, stinga istorinio konteksto. Fragmentuotos žinios veda į trūkinėjančią atmintį. Galbūt vos keletas objektų taps mūsų dienų paveldu ateities kartoms, tačiau šiandien mums svarbu matyti aiškų naujausių laikų architektūros diskursą. Tik tada galime lyginti, vertinti ir išlaikyti istorinę tąsą. Šio tinklapio nauda jau spėjo įsitikinti ne tik architektūra besidomintys atvykstantys svečiai iš užsienio, bet ir mūsų mokslininkai (pvz., juo aktyviai naudojosi Algimantas M. Mačiulis, rengęs daktaro disertaciją „Šiuolaikinės Lietuvos architektūros meninės tendencijos“, 2013).
Kūrybinių industrijų parkas "Architektūros centras" stengiasi užpildyti šią spragą ir vienoje vietoje nuosekliai kaupti kuo išsamesnes žinias apie nepriklausomoje Lietuvoje statytus objektus. www.archmap.lt galima rasti informacijos ir apie nepriklausomybės aušros objektus, tai yra, atgautos laisvės pradžios artefaktus. Čia randami objektai – įvairios paskirties ir apimties: tinklapio lankytojų laukia skverai, aikštės, parkai, pastatai ar jų kompleksai; išskirtiniai visuomeniniai objektai ar maži, jų šeimininkams brangūs, privatūs namai.
Savo ruožtu, internetinė terpė pavertė šią informaciją pasiekiamą visų – tiek gyvenančių Lietuvoje, tiek kitose šalyse, juk www.archmap.lt galima skaityti lietuvių ir anglų kalbomis.
Auditorija, kuriai tinklapis gali būti naudingas, įdomus, reikalingas – plati, pradedant architektūros profesionalais, kitais statybos dalyviais, baigiant žmonėmis, ketinančiais statytis namą ar architektūros mylėtojais, norinčiais leistis į kelionę po mūsų architektūros pasaulį (tinklapyje žvalgomasi po visą Lietuvos teritoriją: didmiesčius, miestelius, atokias vietoves).
Projektas atitinka kelis iš Kultūros ministerijos užsibrėžtų prioritetų: regionų kultūros ir viešųjų erdvių infrastruktūros plėtrą bei viešumą visuomenėje. Jis užtikrintų kultūros – architektūros – sklaidą ir jos prieinamumą visoje šalies teritorijoje, kurtų gyvybingą informacinę viešąją erdvę. Ateityje Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ pasiryžęs ne tik didinti pristatomų objektų ratą, bet ir aktyvinti jo populiarumą užsienyje, pateikti daugiau informacijos apie pačius kūrėjus- architektus.
Projektą remia Kultūros rėmimo fondas, UAB „Exterus“, UAB „Knauf“, partneris – Lietuvos architektų sąjunga.
KIP „Architektūros centras“ infor.
Išleistas albumas „Šiuolaikinė Lietuvos kurortų architektūra“
Šį rudenį Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ išleido fotografijų albumą „Šiuolaikinė Lietuvos kurortų architektūra“. Tiesa, kol kas – skaitmeniniu formatu: www.kurortuarchitektura.lt; vėliau planuojama jį išleisti ir popieriniu variantu. Albumo rengimą parėmė LR kultūros ministerija, UAB „Megrame langai“ ir Lietuvos architektų sąjunga.
Lietuvos architektūroje per kelis šimtmečius susiklostė savita šalies kurortų architektūros tradicija, turinti originalius bruožus, pastebimai besiskiriančius nuo kitų miestų architektūros. Albumu siekiama atskleisti, kad šalies kurortai gali pasigirti ne tik įstabia gamta, bet ir patrauklia šiuolaikine architektūra, lygia greta stojančia šalia dailių medinių vilų ar konceptualių sovietmečio pastatų.
Žymus fotomenininkas, ilgametis architektūros fiksuotojas Raimondas Urbakavičius įamžino 30 objektų, stovinčių Neringoje, Palangoje, Druskininkuose ir Birštone. Per 240 nuotraukų šalies kurortų architektūra regima kaip turinti savitą charakterį, neretai persipynusi su giliomis vietos tradicijomis. Šią turtingą, įdomią šalies architektūros dalį fotografijos kalba norima pristatyti plačiajai auditorijai: tiek Lietuvos, tiek kitų šalių gyventojams (sklaidai pasitelkiamas ir internetas).
Albumą sudarė Aida Štelbienė, redagavo Rita Malikėnienė, dizainą kūrė Kontis Šatūnas.
Lietuvos architektūroje per kelis šimtmečius susiklostė savita šalies kurortų architektūros tradicija, turinti originalius bruožus, pastebimai besiskiriančius nuo kitų miestų architektūros. Albumu siekiama atskleisti, kad šalies kurortai gali pasigirti ne tik įstabia gamta, bet ir patrauklia šiuolaikine architektūra, lygia greta stojančia šalia dailių medinių vilų ar konceptualių sovietmečio pastatų.
Žymus fotomenininkas, ilgametis architektūros fiksuotojas Raimondas Urbakavičius įamžino 30 objektų, stovinčių Neringoje, Palangoje, Druskininkuose ir Birštone. Per 240 nuotraukų šalies kurortų architektūra regima kaip turinti savitą charakterį, neretai persipynusi su giliomis vietos tradicijomis. Šią turtingą, įdomią šalies architektūros dalį fotografijos kalba norima pristatyti plačiajai auditorijai: tiek Lietuvos, tiek kitų šalių gyventojams (sklaidai pasitelkiamas ir internetas).
Albumą sudarė Aida Štelbienė, redagavo Rita Malikėnienė, dizainą kūrė Kontis Šatūnas.
Pilaitės raktas grąžintas Lietuvos architektų sąjungai
Pagaliau centrinės architektų buveinės Vilniuje – Hilarijaus Raduškevičiaus rūmų, priklausančios Lietuvos architektų sąjungai – rekonstrukcija baigta. Kaip to liudijimą generalinis rangovas AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) spalio 11 d. įteikė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkui Gintautui Blažiūnui simbolinį rekonstrukcijos pabaigtuvių raktą.
Nauja tai, kad nuo šiol čia veiks visų lauktas Architektūros srities menų inkubatorius. Tiesa, jo paties oficialaus atidarymo teks palaukti (bus paskelbta atskirai). Kol kas visus, kurie nori tapti Inkubatoriaus rezidentais, kviečiame kreiptis į Kūrybinių industrijų parką „Architektūros centras“ el. p. [email protected].
Tame pačiame renginyje vyko ir VšĮ „Aplink tave“ EKOcentro rengto konkurso „Mano EKOnamai“ Apdovanojimų ceremonija: buvo paskelbti 2013 metų nugalėtojai – geriausi draugiško aplinkai ir energiškai taupaus būsto projektai ir jų kūrėjai. „Mano EKOnamai‘13“ konkursui buvo pateikta 14 projektų. Konkursiniai darbai buvo kuriami realiuose organizatorių atrinktuose sklypuose, o vertinami remiantis darnaus būsto kriterijais.
Apie konkursą plačiau skaitykite čia.
Konkursinių projektų parodą galite aplankyti Kalvarijų g. 1, Vilnius.
EKOcentro nuotr.
Startuoja keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“
Per Lietuvą žygį pradeda Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ parengta keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“, skirta šalies regionams – 35 eksponatai kalba apie rajonuose per pastaruosius kelis dešimtmečius sukurtą kokybišką architektūrą. Kiekvienas eksponatų per nuotraukas, brėžinius, tekstinę informaciją atskleidžia konkretaus objekto grožį.
Keliaujančią parodą lydi paskaita-diskusija „Architektūra arti mūsų“, kurioje detaliai aptariama, kuo demonstruojami dabartinės lietuvių architektūros pavyzdžiai stiprūs, kuo jie patrauklūs ir svarbūs vienai ar kitai vietovei.
Paroda „Architektūra arti mūsų“ 2013 m. bus eksponuojama trijuose Lietuvos rajonuose: Molėtų, Utenos ir Ignalinos. Vėliau bus siekiama aplankyti kuo daugiau rajonų savivaldybių.
Savo kelionę paroda pradeda nuo Molėtų. Čia, Molėtų dailės galerijoje, jau rugsėjo 5 d. 15 val. įvyks pirmoji paskaita-diskusija ir atidarymas. Ji veiks iki rugsėjo 25 d. Ignalinos r. savivaldybėje ji laukiama spalio 3 d. ir veiks iki spalio 24 d.; o Utenos r. savivaldybėje ji startuos spalio 31 d. ir veiks iki lapkričio 21 d.
Poreikis kurti šią parodą kilo iš kol kas akivaizdžios šalies didmiesčių ir kitų vietovių atskirties: nors kokybiškos architektūros pavyzdžių nestinga ir Lietuvos rajonuose, apie juos menkai kalbama, jie mažai populiarinami, į juos nekreipiamas deramas dėmesys.
Paroda įdomi plačiai visos šalies gyventojų auditorijai, mat joje demonstruojama, kad ir Lietuvos regionuose gausu šiuolaikinės kokybiškos architektūros, deramai reprezentuojančios net atokiausius šalies kampelius (pavyzdžiui, Metelių informacinis centras ir gamtos mokykla Lazdijų r., Zaraso ežero apžvalgos ratas Zarasuose, rekreacinis kompleksas „Nakcižibis“ Lavyso k. ar VDA Nidos meno kolonija Neringoje). Vaizdžiai tariant, paroda turėtų kaimynus supažindinti su kaimynais.
Projektas skirtas itin įvairaus amžiaus ir socialinėms grupėms: nuo vaikų, siekiant sužadinti jų smalsumą, iki suaugusiųjų, siekiant įkvėpti juos lygiuotis į rodomus pavyzdžius ir imtis savo gyvenamosios aplinkos kokybės kėlimo.
Projekto rėmėjai: LR kultūros ministerija (gen. rėmėjas), UAB „Doleta“ (didysis rėmėjas).
Projekto partneriai: Molėtų rajono savivaldybė, Molėtų dailės galerija, Utenos rajono savivaldybė, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, Ignalinos rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
Keliaujančią parodą lydi paskaita-diskusija „Architektūra arti mūsų“, kurioje detaliai aptariama, kuo demonstruojami dabartinės lietuvių architektūros pavyzdžiai stiprūs, kuo jie patrauklūs ir svarbūs vienai ar kitai vietovei.
Paroda „Architektūra arti mūsų“ 2013 m. bus eksponuojama trijuose Lietuvos rajonuose: Molėtų, Utenos ir Ignalinos. Vėliau bus siekiama aplankyti kuo daugiau rajonų savivaldybių.
Savo kelionę paroda pradeda nuo Molėtų. Čia, Molėtų dailės galerijoje, jau rugsėjo 5 d. 15 val. įvyks pirmoji paskaita-diskusija ir atidarymas. Ji veiks iki rugsėjo 25 d. Ignalinos r. savivaldybėje ji laukiama spalio 3 d. ir veiks iki spalio 24 d.; o Utenos r. savivaldybėje ji startuos spalio 31 d. ir veiks iki lapkričio 21 d.
Poreikis kurti šią parodą kilo iš kol kas akivaizdžios šalies didmiesčių ir kitų vietovių atskirties: nors kokybiškos architektūros pavyzdžių nestinga ir Lietuvos rajonuose, apie juos menkai kalbama, jie mažai populiarinami, į juos nekreipiamas deramas dėmesys.
Paroda įdomi plačiai visos šalies gyventojų auditorijai, mat joje demonstruojama, kad ir Lietuvos regionuose gausu šiuolaikinės kokybiškos architektūros, deramai reprezentuojančios net atokiausius šalies kampelius (pavyzdžiui, Metelių informacinis centras ir gamtos mokykla Lazdijų r., Zaraso ežero apžvalgos ratas Zarasuose, rekreacinis kompleksas „Nakcižibis“ Lavyso k. ar VDA Nidos meno kolonija Neringoje). Vaizdžiai tariant, paroda turėtų kaimynus supažindinti su kaimynais.
Projektas skirtas itin įvairaus amžiaus ir socialinėms grupėms: nuo vaikų, siekiant sužadinti jų smalsumą, iki suaugusiųjų, siekiant įkvėpti juos lygiuotis į rodomus pavyzdžius ir imtis savo gyvenamosios aplinkos kokybės kėlimo.
Projekto rėmėjai: LR kultūros ministerija (gen. rėmėjas), UAB „Doleta“ (didysis rėmėjas).
Projekto partneriai: Molėtų rajono savivaldybė, Molėtų dailės galerija, Utenos rajono savivaldybė, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, Ignalinos rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
INTERAKTYVUS LIETUVOS ARCHITEKTŪROS ŽEMĖLAPIS
Gruodį startavo naujausią (pastarųjų dviejų dešimtmečių) Lietuvos architektūrą pristatantis tinklapis: www.archmap.lt.
Kūrybinių industrijų parkas "Architektūros centras" kartu su Lietuvos architektų sąjunga vykdo tęstinį architektūros kultūros projektą "Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis".
2010 m. įgyvendintas (kartu su Lietuvos architektų sąjunga ir VšĮ Architektūros fondas") pirmas Interaktyvaus Lietuvos architektūros žemėlapio etapas, virtualiam publikavimui paruošta 100 objektų; 2011 m. startavo tinklapis, buvo sukelta didžioji dalis sukauptos medžiagos.
2012 m. besidomintiems pristatytas atnaujintas, patobulintas tinklapis. Papildomai sukaupta dar 100 objektų medžiaga. Nauja tai, kad šiais metais įtraukti ir individualūs namai.
AUDITORIJA:
Profesionalai ir mėgėjai, jauni ir seni, visi, kuriems rūpi architektūra – visi mielai kviečiami lankytis, balsuoti, komentuoti ir, žinoma, karštai diskutuoti.
Projektą remia LR kultūros rėmimo fondas, įmonė Exterus ir įmonė Knauf.
Kūrybinių industrijų parkas "Architektūros centras" kartu su Lietuvos architektų sąjunga vykdo tęstinį architektūros kultūros projektą "Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis".
2010 m. įgyvendintas (kartu su Lietuvos architektų sąjunga ir VšĮ Architektūros fondas") pirmas Interaktyvaus Lietuvos architektūros žemėlapio etapas, virtualiam publikavimui paruošta 100 objektų; 2011 m. startavo tinklapis, buvo sukelta didžioji dalis sukauptos medžiagos.
2012 m. besidomintiems pristatytas atnaujintas, patobulintas tinklapis. Papildomai sukaupta dar 100 objektų medžiaga. Nauja tai, kad šiais metais įtraukti ir individualūs namai.
AUDITORIJA:
Profesionalai ir mėgėjai, jauni ir seni, visi, kuriems rūpi architektūra – visi mielai kviečiami lankytis, balsuoti, komentuoti ir, žinoma, karštai diskutuoti.
Projektą remia LR kultūros rėmimo fondas, įmonė Exterus ir įmonė Knauf.
Virtualus Lietuvos architektūros muziejus
Gruodį startavo atnaujintas tinklapis – Virtualus architektūros muziejus (VAM): archmuziejus.lt
Architektūros muziejus Lietuvoje turi ilgametę istoriją. Net Europos mastu, jis buvo įkurtas vienas pirmųjų – dar 1968 m. Deja, 2006 m. jis uždarytas, o jo fondai pasklido po įvairias institucijas.
Lietuvos architektų sąjunga ir Lietuvos architektų rūmai kartu su kitomis architektūros įstaigomis, aktyviais cecho atstovais siekia, kad būtų atkurtas šalies architektūros muziejus.
Žinoma, atkurtas muziejus būtų jaunatviškesnis, energingesnis, veikiantis plačiau, aktyviau, įvairesnėse srityse nei prieš tai egzistavęs: čia vyktų ne vien mokslinė, bet ir edukacinė, pažintinė veikla, būtų organizuojamos parodos, ekskursijos, konferencijos, veiktų biblioteka, leidybos centras ir pan.
Virtualus architektūros muziejus (VAM) sukurtas siekiant užmegzti nutrūkusį ryšį tarp dabarties ir praeities, nutiesiant tiltą į ateitį. Juolab, kad kyla reali grėsmė prarasti net ir asmeniniuose archyvuose sukauptą medžiagą.
Kol nėra architektūros muziejaus kaip fizinio kūno, labai svarbu ir toliau – nors skaitmeniniu pavidalu – kaupti iš asmeninių archyvų surinktą medžiagą, nes kyla reali grėsmė ją prarasti amžiams: viena vertus, metai po metų mūsų gretas palieka vieni iškiliausių Lietuvos architektūros 20 amžiaus kūrėjų, pelnę tarptautinį pripažinimą (Anapilin jau išėjo G. Baravykas, G. Ramunis, architektūros profesorius R. A. Dineika, architektūros akademikas V. E. Čekanauskas, architektūros profesorė E. N. Bučiūtė, A. Lėckas ir kiti); kita vertus, net palyginti neseni projektai, už kuriuos jų autoriai pelnė apdovanojimus, spėjo pranykti.
Kuriant VAM, orientuotasi į bendraeuropinius standartus, konsultuotasi su Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) centro darbuotojais (esame labai dėkingi už pagalbą). Tai turėtų palengvinti ir pagreitinti sukauptos medžiagos perdavimą Lietuvos architektūros muziejui, kai jis bus įkurtas.
Sukaupta jau nemažai – veik 450 eksponatų; atnaujinta ir svetainė – dabar galima patogiai ir greitai rasti rūpimą informaciją. Pradėta nuo didžiausią įtaką pokario Lietuvos architektūrai padariusių kūrėjų: akademiko, išėjusio Anapilin, Vytauto Edmundo Čekanausko, 2010 m. mus palikusios Elenos Nijolės Bučiūtės, profesorių Vytauto Jurgio Dičiaus, Algimanto Mačiulio, garsių dvynių – Algimanto ir Vytauto Nasvyčių; yra ir Nacionalinės premijos laureato Kęstučio Pempės projektų.
Su jų darbais ir kita informacija kviečiame susipažinti atnaujintame Virtualaus Lietuvos architektūros muziejaus tinklapyje: www.archmuziejus.ltpasiekiami adresu http://www.archmuziejus.lt/.
Projektą Virtualus architektūros muziejus (http://www.archmuziejus.lt/) parengė Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga, remiamas LR kultūros rėmimo fondo ir Lietuvos architektų rūmų.
